Lietuvoje plinta nemaloni liga – niežai. Pasak dalies vaistinių tinklų, pastaruoju vaistų nuo niežų pardavimai šoktelėjo kone perpus. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras ramina, kad protrūkis nėra fiksuojamas, tačiau pripažįsta, kad oficiali statistika realios situacijos gali neatspindėti.
Kaip naujienų portalui tv3.lt komentavo „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Lina Stočkutė-Plytnikė, pastaruoju metu vis daugiau pacientų kreipiasi dėl niežų.
„Palyginus su pernai balandžio mėnesiu, šiemet matome apie 20 proc. užaugusį poreikį medikamentams nuo niežų. Vaistinių preparatų nuo niežų teiraujasi ne tik Lietuvos gyventojai, bet ir atvykėliai iš kitų šalių“, – sakė ji.
Vaistininkės aiškinimu, dažniausiai žmonės užsikrečia per artimą ir ilgesnį odos kontaktą su sergančiuoju – gyvenant kartu, miegant vienoje lovoje ar per artimus fizinius kontaktus:
„Rečiau užkratas gali plisti per bendrus rankšluosčius, patalynę ar drabužius. Dėl šios priežasties niežai gana greitai išplinta šeimose, vaikų kolektyvuose ar bendruomenėse.“
Dažniau kreipiasi ir su receptu, ir be jo
BENU vaistininkė Inga Norkienė tvirtino, kad, lyginant šių ir praėjusių metų balandžio mėnesius, vaistų nuo niežų poreikis yra išaugęs maždaug dvigubai.
„Pastaruosius kelis mėnesius stebime išaugusį vaistų nuo niežų poreikį. Gyventojai dažniau kreipiasi tiek dėl receptinių preparatų – jau po apsilankymo pas gydytoją, tiek ir dėl nereceptinių priemonių.
Nors vaikai taip pat yra pažeidžiama grupė, šiuo metu dažniau pagalbos ieško suaugusieji. Taip pat sulaukiame užklausų iš slaugos įstaigų ir įvairių bendruomenių atstovų, kuriems aktualus šių preparatų įsigijimas“, – komentavo ji.
Pasak „Eurovaistinės“ atstovės Kamilės Šoblinskės, savaitę po Velykų žmonės vaistinėse įsigijo vaistų nuo niežų net iki 40 procentų daugiau. Tačiau šiuo metu padidėjęs susidomėjimas šiais vaistais nebefiksuojamas.
Savo ruožtu vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Virgilija Bečelytė teigė, kad neįprasto preparatų nuo niežų pardavimų augimo, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, nefiksuoja.
„Jų pardavimai išlieka stabilūs. Žvelgiant į šių metų pardavimų duomenis, pamėnesiui didelių pokyčių taip pat nepastebime. Dažniausiai preparatus nuo niežų įsigyja šeimos su vaikais, glaudžių bendruomenių atstovai“, – pastebėjo ji.
Tikslios statistikos neturime
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) išskirtinio sergamumo niežais padidėjimo nefiksuoja, tačiau Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Milda Žygutienė konstatavo, kad pliki skaičiai gali ir neatspindėti tikrosios situacijos.
„Šiuo metu stebime gana įprastą kaip tokiam metų laikui situaciją. Galima sakyti, dabar net ramiau nei praėjusiais metais – jei dabar statistinis sergamumas siekia šiek tiek daugiau nei 200 atvejų per mėnesį, kai pernai tuo pačiu metu jų buvo virš 300.
„Vaistinių preparatų nuo niežų teiraujasi ne tik Lietuvos gyventojai, bet ir atvykėliai iš kitų šalių“, – sakė vaistininkė.
Tačiau tai yra tokia liga, kurią diagnozuojant gydytojus galima tiesiog apeiti, todėl daugelis atvejų į oficialią statistiką nepateka“, – pabrėžė entomologė.
Jei žmonės į gydytojus nesikreipia, susirgę nuskuba į vaistinę, juolab įsigytais vaistais pasidalina ir su kitais susirgusiais, oficialiai tokie atvejai paprasčiausiai lieka nediagnozuoti.
„Priežasčių, kodėl nesikreipiama į gydytojus, gali būti daug, viena jų, aišku, ir didelės eilės pas gydytojus dermatovenerologus“, – svarstė specialistė.
Niežai plinta ten, kur trūksta higienos
Niežai – tai užkrečiama odos liga, kurią sukelia mikroskopinės erkės. M. Žygutienė pasakojo, kad niežai plinta ten, kur nesilaikoma higiena gyvenamosiose ar darbo patalpose.
„Dabar minima, kad atvykėliai serga, tai nieko nuostabaus – atvykę asmenys neretai gyvena susigrūdę nedideliuose kambarėliuose, ne visais atvejais turi asmeninius rankšluosčius ar atskirą patalynę. Užtenka, kad susirgtų vienas ir liga labai greitai išplinta. Iš tokių židinių ji vėliau keliauja į išorinę aplinką.
Užkratas plinta per bendrus daiktus, ypač tuos, kurie dažniausiai liečiami rankomis, pavyzdžiui, durų rankenas. Gyvenamosiose patalpose dažnai užsikrečiama per tualeto sėdynes – jei erkutė patenka į aplinką, ji greitai randa kelią pas sveiką žmogų“, – komentavo ji naujienų portalui tv3.lt.
Tiesa, NVSC specialistė ramino, kad niežais užsikrečiama per ilgesnį artimą kontaktą, tad pasinaudojus viešuoju tualetu po sergančio asmens, nebūtinai užsikrečiama.
„Tai yra tokia liga, kurią diagnozuojant gydytojus galima tiesiog apeiti, todėl daugelis atvejų į oficialią statistiką nepateka“, – pabrėžė M. Žygutienė.
„Kad užsikrėstum, kontaktas turi būti ilgesnis, o ne momentinis, nes sukėlėjas yra gyvas organizmas. Reikia laiko, kad ta erkutė persikeltų ant kito žmogaus. Žinoma, uždarose patalpose, kažkur prieglaudose ar senelių namuose rizika plisti per klozetus yra reali. Tačiau, kaip rašoma literatūroje, paprasto rankos paspaudimo užsikrėsti paprastai neužtenka“, – kalbėjo M. Žygutienė.
Didžiausias košmaras sergant niežais – naktį
Pašnekovė pasakojo, kad pagrindinis simptomas – stiprus niežėjimas, kuris ypač sustiprėja vakare ir naktį.
„Kai žmogus miega, organizmas sušyla ir parazitas aktyvėja. Gyvendama po oda ji daro viską – graužia kanalėlius, poruojasi, tuštinasi ir deda kiaušinėlius. Visa ši veikla sukelia nepakeliamą niežulį.
Erkutė yra labai smulki, siekia iki pusės milimetro. Turint labai gerą regėjimą ją gal ir įmanoma pastebėti, bet įprastai ji nematoma be padidinamojo stiklo ar specialių prietaisų“, – kalbėjo M. Žygutienė.
L. Stočkutės-Plytnikės aiškinimu, niežėjimą iš esmės sukelia ne tik pačios erkės, bet ir organizmo reakcija į jų veiklą odoje.
„Taip pat gali atsirasti smulkių bėrimų, paraudimų, odos sudirgimas. Dažniausiai pažeidžiamos vietos tarp pirštų, riešų srityje, pažastyse, pilvo ar kirkšnių srityje“, – pridūrė vaistininkė.
Būtina gydyti ir aplinkinius
Nors ir nemaloni liga, pasak M. Žygutienės, ji yra lengvai suvaldoma, jei gydytis ima visi toje aplinkoje susirgę asmenys:
„Gydymas yra efektyvus, jei tvarkingai laikomasi nurodymų ir rekomendacijų – naudojant išorinius vaistus pasveikstama. Labai svarbu, kad visi kolektyvo ar šeimos nariai, turintys bent menkiausių ligos požymių, gydytųsi vienu metu.
Tik tada sėkmingai pašalinamas židinys. Jei gydosi tik vienas asmuo, o kiti sergantys to nedaro, liga gali cirkuliuoti ištisai: čia vienas suserga, čia kitas. Taip pat kritiškai svarbu naudoti tik individualius daiktus, kad nebūtų painiojamos pagalvės ar kiti asmeniniai reikmenys.“
Pasak L. Stočkutės-Plytnikės, pastebėjus simptomus, svarbu nedelsti ir kreiptis į gydytoją ar vaistininką. „Dažniausiai gydymui naudojami specialūs preparatai – kremai ar losjonai su permetrinu, o tam tikrais atvejais gali būti skiriami ir geriami vaistai. Labai svarbu gydyti ne tik simptomus jaučiantį žmogų, bet ir artimus kontaktus, net jei jie simptomų dar nejaučia, nes liga lengvai perduodama.
Taip pat būtina tinkamai pasirūpinti aplinka – išskalbti patalynę, rankšluosčius ir drabužius ne žemesnėje nei 60 laipsnių temperatūroje, o daiktus, kurių skalbti negalima, kelioms dienoms sandariai supakuoti. Reikėtų žinoti, kad net ir po sėkmingo gydymo odos niežėjimas gali išlikti dar kelias savaites, nes oda kurį laiką išlieka jautri“, – patarė ji.
Imlūs visi, gali sukelti ir komplikacijų
Pasak NVSC specialistės, imlūs niežams yra absoliučiai visi žmonės patekęs ant odos gyvas parazitas pradeda savo veiklą.
„Žinoma, ligos eiga priklauso nuo žmogaus imuninės sistemos. Negydant situacija gali komplikuotis – oda nusidraskoma, atsiranda „infekcijos vartai“, per kuriuos gali prasidėti antrinės infekcijos. Apleistais atvejais oda suragėja, o bėrimai išplinta per visą kūną.
Suaugusiesiems niežai paprastai neplinta į plaukuotąją galvos dalį, tačiau vaikams ši zona taip pat gali būti pažeista. Vaikų kolektyvuose liga gali plisti per žaislus ar bendrą patalynę, todėl individualūs rankšluosčiai ir higiena darželiuose yra labai svarbūs. Nors ten režimo paprastai laikomasi, budrumo prarasti negalima“, – komentavo M. Žygutienė.
Pasak jos, žvelgiant į statistiką, niežų plitimo pikas paprastai stebimas rudenį ir pavasarį. „Tai – laikas, kai daugiau laiko praleidžiame uždarose patalpose, o glaudus kontaktas tarp žmonių tampa dažnesnis. Vasarą, kai daugiau laiko leidžiama lauke, sąlyčio taškų mažiau, todėl ir užsikrėtimo rizika sumažėja“, – sakė ji.
