Garbaus amžiaus kaunietis mirė greitosios medicinos pagalbos (GMP) automobilyje ligoninės kieme. Mirtis konstatuota praėjus daugiau kaip valandai po to, kai GMP ekipažas jį išvežė į 6 km atstumu nuo slaugos ligoninės esantį LSMU Kauno ligoninės padalinį.
Kodėl kritinės būklės vyras taip ilgai neatsidūrė ligoninės medikų rankose?
Vežimėliu – per laiptus
87-erių Vaclovo (tikrasis vardas ir pavardė „Kauno dienos“ redakcijai žinomi) istorijoje – ne vienas galbūt netinkamo medicinos personalo elgesio pavyzdys.
Gruodžio 29 d. savo namuose Kaune Vaclovas patyrė insultą.
„Griūdamas susimušė, patyrė galvos traumą. Iškvietėme GMP. Atvyko jaunas tvirtas Eimantas ir vyresnio amžiaus jo kolegė. Jie ir patys nekvietė pagalbos, ir mums neleido pakviesti kaimyno, kad padėtų išnešti tėtį – Eimantas vienas suėmęs už pažastų tėtį vilkte išvilko iš buto, tempdamas per grindis ir bambėdamas dėl siaurų praėjimų“, – pasakojo dukra Rasa (vardas pakeistas).
Vaclovas gyveno daugiabučio, kuriame nėra lifto, trečiajame aukšte. Dukters žodžiais, laiptinėje Eimantas įkėlė tėtį į žmonėms su judėjimo negalia skirtą vežimėlį ir vežė laiptais žemyn. „Įsivaizduokite, žmogų po insulto šitaip per laiptus tempti vežimėlyje – jis gi visas kratosi.
Taip galėjo būti dar labiau pakenkta tėčio sveikatai“, – susigraudinusi pasakojo Rasa.
Ji stebėjosi, kodėl GMP komanda, matydama, kad jiems tėčio išnešti nepavyks, į pagalbą neiškvietė kolegų.
Rasa kartu su tėčiu sėdo į GMP automobilį, lydėjo jį į gydymo įstaigą. Vaclovui buvo šiek tiek pakilusi temperatūra – 37,5 laipsnio, todėl GMP ekipažas pasuko ne į Kauno klinikas, kaip paprastai, įtariant ligonį patyrus insultą, o į LSMU Kauno ligoninės Infekcinių ligų skyrių Baltijos gatvėje Šilainiuose.
„Visą kelią važiuojant iki gydymo įstaigos teko klausytis Eimanto nusiskundimų, kokia visur betvarkė ir kaip sunku dirbti. Po penkių valandų, praleistų LSMU Kauno ligoninės Infekcinių ligų skyriuje, kai tėčiui nukrito temperatūra, vėlų tos pačios gruodžio 29 d. vakarą jis buvo pervežtas į Kauno klinikas. Čia sausio 2 d. jam atlikta galvos smegenų operacija – šalinti krešuliai. Po operacijos tėtis klinikose sėkmingai gijo“, – prisiminė Rasa, jaučianti dėkingumą Kauno klinikų gydytojams.
Pervežė neinformavę
Po dviejų savaičių, išėmus drenus, siūlus, tęsti gydymą antibiotikais Vaclovas buvo pervežtas į LSMU Kauno ligoninės Vidaus ligų skyrių Josvainių gatvėje. Čia jo dukrą pribloškė, jos žodžiais, nemandagus gydytojo bendravimas ir net melas.
„Gydančiam palatos gydytojui Pauliui Lukoševičiui negalėjau papasakoti apie tėčio sveikatos būklę, anksčiau jam atliktas procedūras – gydytojas mane pertraukė pasakęs, kad visa tai mato kompiuteryje. Atėjus su juo pasikalbėti, jis net nepakeldavo galvos nuo kompiuterio ekrano. Po keleto dienų, sausio 20 d., gydytojas P. Lukoševičius mus informavo, kad dėl įtariamos pneumonijos tėčiui paskirtas plaučių rentgeno tyrimas.
Vėliau, man su seserimi teiraujantis, kokie šio tyrimo rezultatai, P. Lukoševičius vis sakydavo, kad jie „dar neįkrito į sistemą“. Tačiau vėliau iš budinčios gydytojos sužinojome, kad gydytojas P. Lukoševičius mums melavo – paaiškėjo, kad per savaitę, kurią tėtis praleido šiame ligoninės padalinyje, plaučių rentgeno tyrimas tėčiui taip ir nebuvo atliktas – jis net nebuvo skirtas. Kodėl medikas mums melavo?“ – svarstė Rasa.
Tuo Vaclovo istorija LSMU Kauno ligoninės Vidaus ligų skyriuje nesibaigė. Dukros žodžiais, šios ligoninės socialinė darbuotoja ėmė ieškoti slaugos ligoninės, į kurią jis turėjo būti perkeltas vėliau.
„Buvo sutarta, kad ji mums su seserimi paskambins ir pasitars, kur mums būtų patogiau, kad tėtis būtų perkeltas tolimesniam palaikomajam gydymui. Be to, sutarėme, kad mes lydėsime tėtį jį pervežant. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad gydytojas P. Lukoševičius, mums nepranešęs, savavališkai suorganizavo tėčio pervežimą į slaugos ligoninę“, – tvirtino Rasa.
Vėliau ji nuvyko į LSMU Kauno ligoninę išsiaiškinti, kodėl tėtis buvo perkeltas į slaugos ligoninę nesuderinus su ja ir seserimi, kodėl joms buvo meluojama, kad tėčiui atliktas rentgeno tyrimas.
„Tąkart gydytojas Justinas Abugelis, prisistatęs skyriaus vedėju, pasakė, kad bus surengtas susirinkimas, kuriame bus apsvarstytas P. Lukoševičius elgesys“, – gautą pažadą prisiminė pašnekovė.
Kodėl tėtis per daugiau kaip valandą, praleistą GMP automobilyje nuo paėmimo iš slaugos ligoninės iki tol, kol buvo konstatuota jo mirtis, taip ir nepateko į ligoninės medikų rankas?
Skambučių maratonas
Pasak Rasos, ji su seserimi apie tėčio pervežimą sužinojo iš K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės Panemunės skyriaus, į kurį tėtis be jų žinios buvo perkeltas, personalo.
„Sausio 26 d. rytą netikėtai paskambino šio skyriaus Panemunėje gydytoja. Ji pasakė, kad tėtis jau atvežtas pas juos, tačiau nieko nekalba, nors dieną prieš tai LSMU Kauno ligoninėje jis dar gana žvaliai su mumis bendravo, kalbėjo, mojo atsisveikindamas. O kai aplankėme jį slaugos ligoninėje sausio 26 d. vakarą – jis jau buvo nebendraujantis, neatsimerkiantis, beveik nekalbantis. Vienas lūpų kampas – perkreiptas, kalbėjo puse lūpų ir atrodė kaip po antro insulto“, – pastebėjo dukra.
Kitą dieną ji sulaukė dar liūdnesnių žinių apie tėčio sveikatą. Anksti ryte jai paskambinusi Panemunės skyriaus gydytoja pasakė, kad naktį tėčio būklė stipriai pablogėjo, ėmė kristi deguonies lygis kraujyje. Buvo iškviesta GMP, kuri turėjo Vaclovą pristatyti į arčiausiai esantį LSMU Kauno ligoninės padalinį Hipodromo g. 13.
Tai sužinojusios, dukros ėmė skambinti į šį ligoninės padalinį Šančiuose. Siekė išsiaiškinti tėčio būklę, palatą, kada galėtų jį aplankyti. Tada, Rasos žodžiais, prasidėjo skambučių maratonas.
„Paskambinome į LSMU Kauno ligoninės padalinį Hipodromo gatvėje. Mums buvo paaiškinta, kad toks ligonis tą rytą ten nebuvo atvežtas. Skambinome į LSMU Kauno ligoninės padalinį Josvainių gatvėje – ten tokio ligonio taip pat nėra. Tada į Kauno klinikų priėmimą – čia irgi nėra. Nežinojome, ką ir galvoti“, – laiką, kai ją ir seserį buvo apėmęs didžiulis nerimas, prisiminė Rasa.
„Vėliau, apie 10 val., mums paskambino policijos pareigūnai ir pasakė, kad tėtis mirė GMP automobilyje Hipodromo g. 13. Kaip vėliau paaiškėjo, LSMU Kauno ligoninės padalinio kieme, prie pat Skubios pagalbos skyriaus durų – gydytojams tiesiog po langais“, – pastebėjo Vaclovo dukra.
Atstumas nuo K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės Panemunės skyriaus Raudonojo Kryžiaus gatvėje Panemunėje iki LSMU Kauno ligoninės padalinio Hipodromo gatvėje Šančiuose – 6 km.
„Mums buvo pranešta, kad tėtį iš slaugos ligoninės greitoji išvežė 7.50 val., o tėčio mirties laikas tame pačiame GMP automobilyje nurodomas po 9 val. Greitoji daugiau kaip valandą važiavo 6 km atstumą? Neįtikėtina. Kodėl tėtis per daugiau kaip valandą, praleistą GMP automobilyje nuo paėmimo iš slaugos ligoninės iki tol, kol buvo konstatuota jo mirtis, taip ir nepateko į ligoninės medikų rankas?“ – prisimindama skaudų įvykį, klausimus kėlė Rasa.
Moteris pasakojo vėliau iš LSMU Kauno ligoninės kito padalinio medikų išgirdusi, esą tą sausio 27 d. rytą tarp ligoninės Skubios pagalbos skyriaus Hipodromo gatvėje medikų kilo konfliktas ir ligonio tiesiog nebuvo kam priimti.
„Mums neoficialiai pasakė: jūs ne laiku ir ne vietoje atsidūrėte. Tuo metu esą medikai konfliktavo tarpusavyje ir nebuvo kam priimti ligonio. Bet ar tai normalu civilizuotoje valstybėje, kad dėl medikų tarpusavio konfliktų žmogus būtų pasmerktas mirti?“ – svarstė Rasa.
Dukroms liko ir daugiau neatsakytų klausimų, susijusių su tėčio mirtimi.
„Kai mums atidavė tėčio liemenę, kurią vilkėdamas paskutinį savo gyvenimo rytą jis buvo vežamas į ligoninę, ji buvo visa purvina, apkibusi nešvarumais. Be to, kai tėtis jau gulėjo karste, pastebėjome didelę mėlynę ant jo pakaušio, tris mėlynes ant kaktos. Kada tai atsirado ir dėl ko? Ar tėtis vėl buvo tempiamas, o ne nešamas? Ar jis buvo iškritęs iš lovos slaugos ligoninėje? Ar iš neštuvų? Ar jį kažkas sumušė?“ – svarstė Vaclovo dukra.
Ji teigė sulaukusi policijos pareigūnų skambučio – jie teiravosi, gal dukros norėtų, kad būtų atliktas tyrimas tėčio mirties priežasčiai nustatyti.
„Mes atsisakėme. Taip nusprendėme pasitarusios su tėčio šeimos gydytoja, kuri sakė: neprašykite skrodimo, žmogus buvo senas, ligotas – duokite jam ramybę. Atsižvelgėme į gydytojos patarimą. Dabar gailimės. Toks tyrimas, skrodimas būtų atsakęs į dalį mus kankinančių klausimų“, – įsitikinusi Rasa.
„Atmestinis požiūris į bejėgį vyresnio amžiaus žmogų kaip į nurašytą daiktą – egzistuoja. Tėčio neprikelsime, bet norėtųsi, kad panašūs dalykai nesikartotų“, – užsiminė tėtį palaidojusi dukra.
Nei patvirtino, nei paneigė
Greitosios medicinos pagalbos tarnybos (GMPT) pasiteiravome, kodėl sausio 27 d. Vaclovas taip ilgai, tai yra, daugiau kaip valandą praleido GMP automobilyje, čia konstatuota ir jo mirtis, nors slaugos ligoninę ir LSMU Kauno ligoninės padalinį, į kurį jis buvo atvežtas, skiria vos kelių kilometrų atstumas.
„Dėl Jūsų minimų atvejų nei GMPT tiesiogiai, nei per Akreditavimo tarnybą nėra gavusi paciento artimųjų skundų dėl galimai netinkamai suteiktų GMP paslaugų. Taip pat taikant vidinę kontrolę šis atvejis nebuvo identifikuotas kaip keliantis abejonių. Kol nėra atliktas vidaus medicinos auditas skundo pagrindu, neišsiaiškintos minimos aplinkybės ir nepateiktos išvados, negalime nei patvirtinti, nei paneigti skelbiamų teiginių“, – atsakyme rašė GMPT viešųjų ryšių specialistas Tomas Bagdonas.
Pasak jo, visoje Lietuvoje GMPT medikai kasdien vyksta į maždaug 2 tūkst. iškvietimų, todėl kiekvieną situaciją rekonstruoti be papildomos informacijos yra sudėtinga.
„Tarnyba siekia, kad jos darbuotojai teiktų kokybiškas paslaugas, o jų elgesys atitiktų patvirtinto Elgesio kodekso nuostatas. Gavus paciento ar jo artimųjų nusiskundimą, visais atvejais atliekamas tyrimas“, – teigė T. Bagdonas ir ragino paciento artimuosius kreiptis į GMPT dėl suteiktų paslaugų aplinkybių tyrimo.
Pasiteiravus, kodėl atvykę į Vaclovo namus ir negalėdami jo išnešti GMP ekipažo nariai neišsikvietė papildomo ekipažo, GMPT atstovas atsakė: „Atvykę į įvykio vietą, GMP ekipažo nariai įvertina situaciją ir nustato, ar reikalinga papildoma pagalba. Apie tai informuojama dispečerinė, o dispečeris priima sprendimą ir organizuoja papildomų pajėgų siuntimą.“
Paprašytas pakomentuoti galimus GMP darbuotojo neetiškus nusiskundimus, T. Bagdonas akcentavo, kad GMPT vadovaujasi Elgesio kodeksu, kuriame daug dėmesio skiriama korektiškam darbuotojų bendravimui tiek tarp ekipažo narių, tiek su pacientais ir aplinkiniais.
„Jei bus pradėtas tyrimas, darbuotojas bus identifikuotas ir apklaustas dėl minėto epizodo“, – pabrėžė T. Bagdonas.
„Trūko gulimų vietų“
LSMU Kauno ligoninės taip pat pasiteiravome, kodėl GMP automobiliui jau stovint šios ligoninės padalinio Hipodromo gatvėje kieme, Vaclovo taip ilgai neperėmė Skubios pagalbos skyriaus medikai.
LSMU Kauno ligoninės vyriausioji komunikacijos specialistė Giedrė Pūrienė komentavo, kad sausio 27 d. GMP ekipažas su pacientu iš K. Griniaus slaugos ligoninės Panemunės skyriaus į LSMU Kauno ligoninės Skubios pagalbos skyrių Hipodromo gatvėje atvyko apie 8 val. ryto.
„Atvykus paciento būklė buvo sunki, tačiau stabili, nuolatos stebima GMP personalo.
Kadangi pacientas atvyko tiesiai iš slaugos ligoninės, jo priėmimas užtruko derinant vietą stacionare, iš kurio buvo išleistas (t. y. LSMU Kauno ligoninės Vidaus ligų diagnostikos skyriaus Josvainių g. 2). Skubios pagalbos skyriuje tuo metu buvo didesnis srautas, trūko gulimų vietų pacientui perkelti. Buvo priimtas galutinis sprendimas pacientą nukreipti į Josvainių g. 2, pranešus skyriaus vadovui. Mūsų žiniomis, paciento būklė pablogėjo staiga, ir, nepaisant suteiktos pagalbos, buvo konstatuota paciento mirtis“, – teigė G. Pūrienė.
Raštu atsiųstuose atsakymuose ji teigė, kad „jokio gydytojų konflikto ar nesutarimų nebuvo – situacija buvo sprendžiama laikantis įprastų procedūrų.“
„Suprantame artimųjų ir visuomenės susirūpinimą. Ligoninė bendradarbiaus su atsakingomis institucijomis ir kitais LSMU Kauno ligoninės skyriais, kad būtų išsiaiškintos visos aplinkybės bei prireikus tobulins procesus“, – teigė G. Pūrienė.
LSMU Kauno ligoninės paprašėme pakomentuoti ir gydytojo P. Lukoševičiaus elgesį, kai jis, pasak Vaclovo artimųjų, melavo apie neva atliktą plaučių rentgeno tyrimą.
Ligoninės Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovė Kristina Abromaitė komentavo, kad pacientas Vaclovas (tikrasis vardas ir pavardė ligoninei žinomi), būdamas sunkios būklės, sausio viduryje buvo pervežtas iš Kauno klinikų į LSMU Kauno ligoninės padalinį Josvainių gatvėje tolimesniam bakterinės infekcijos gydymui ir jis „atvyko su Kauno klinikų atliktu rentgeno tyrimu“, todėl nebuvo poreikio šį tyrimą kartoti.
Pasiteiravus, kodėl gydytojas P. Lukoševičius organizavo Vaclovo pervežimą į slaugos ligoninę be artimųjų žinios, K. Abromaitė atsakė: „Pacientas tęstiniam gydymui slaugos ligoninėje buvo užregistruotas jau Kauno klinikose, todėl atsilaisvinus vietai slaugos ligoninėje buvo susisiekta su paciento transportavimo skyriumi ir pacientas buvo saugiai pervežtas į slaugos ligoninę.“
Paprašyta informuoti, kaip ligoninė vertina tai, kad, pasak Vaclovo artimųjų, šis gydytojas su jais bendravo šiurkščiai, neteikė informacijos, K. Abromaitė atsakė: „Gydytojo P. Lukoševičiaus teigimu, jo bendravimas buvo formalus ir dalykiškas, tačiau ne šiurkštus. Iš paciento artimųjų skundų ir gydytojo pasakojimų panašu, kad įvyko komunikacijos problema, tačiau grubių pažeidimų nenustatyta. Šis įvykis buvo aptartas Vidaus ligų skyriaus vidinio posėdžio metu ir gydytojui buvo rekomenduota ateityje perspėti pacientų artimuosius apie pervežimus, pasikeitimus ištyrimo ir [ar] gydymo taktikoje, kad daugiau nebekiltų tokių nesusipratimų.“
