Medikai skelbia pavojaus signalą – augantis bakterijų atsparumas antibiotikams tampa viena didžiausių šiuolaikinės medicinos grėsmių. Specialistai perspėja: jei ši tendencija nesikeis, net įprastos infekcijos ateityje gali tapti mirtinos.
Santaros klinikų Anesteziologijos, intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centro gydytoja anesteziologė-reanimatologė, Klinikinės farmakologijos skyriaus vedėja dr. Ingrida Lisauskienė pabrėžia, kad antibiotikai yra vienas svarbiausių ginklų kovojant su bakterinėmis infekcijomis.
„Antibiotikas – tai medžiaga, kurią pasiskolinome iš gamtos tam, kad kovotume su pavojingais mikroorganizmais. Nors turime nemenką jų arsenalą, jis nėra beribis, o naujų vaistų kūrimas smarkiai atsilieka nuo sparčiai mutuojančių bakterijų“, – aiškino gydytoja.
Ji primena, kad 2028 m. bus minimas 100 metų jubiliejus, kai sukurtas pirmasis antibiotikas – penicilinas. Tačiau nuo 2005 iki 2020 metų pasaulyje atsirado vos vienas naujas antibiotikas – tai rodo, kokiu greičiu nyksta galimybės kovoti su infekcijomis.
Virusams antibiotikai neveikia – bet žmonės vis dar jų griebiasi
Nepaisant gausios informacijos, dalis pacientų vis dar klaidingai tiki, kad antibiotikai gali padėti sergant peršalimu ar gripu. Dalis jų netgi vartoja likusius vaistus „iš anksto“, bijodami komplikacijų.
„Tai – visiškai klaidingas ir pavojingas įsitikinimas. Virusų antibiotikai neveikia, o profilaktinis jų vartojimas tik padidina bakterijų atsparumą“, – akcentuoja I.
Lisauskienė.
COVID-19 pandemijos metu ši problema išryškėjo ypač aiškiai: 86 proc. pacientų gavo antibiotikų, nors jų iš tiesų reikėjo vos 13 proc. Tuo metu perpanaudojami vaistai silpnino gydymo efektyvumą ir galėjo net prisidėti prie didesnio mirtingumo.
Klaidas daro ir patys medikai
Pasak specialistės, atsparumo problema kyla ne tik dėl savarankiško pacientų gydymosi, bet ir dėl per lengvai ambulatoriškai skiriamų antibiotikų.
„Kartais toks sprendimas tampa meškos paslauga. Vieną kartą padeda, tačiau ateityje, pradėjus tikrai pavojingą infekciją, įprastiniai vaistai jau būna neveiksmingi“, – teigia ji.
Kai kurie pacientai – be gydymo galimybių
Medikų kasdienybė keičiasi: vis daugiau pacientų infekcijas sukelia bakterijos, atsparios įprastiniams antibiotikams. Kai kuriais atvejais bakterija nereaguoja nė į vieną žinomą vaistą.
„Tokie atvejai – nebe egzotika. Tai realybė, kai paciento gydymas tampa didžiuliu iššūkiu, o prognozės – nepalankios“, – sako gydytoja.
Atsparios bakterijos klesti ligoninėse
Dažniausiai superatsparios bakterijos sukelia pooperacines infekcijas, pneumonijas, sunkias žaizdų infekcijas. Dėl to ligoninėse laikomasi itin griežtos higienos tvarkos – nuo rankų plovimo iki papuošalų draudimo, kasdienio darbo aprangos keitimo ir nuolatinės dezinfekcijos.
Tačiau atsparūs mikroorganizmai vis dažniau aptinkami ir bendruomenėje: kai kurie pneumokokai jau nereaguoja į peniciliną.
Skaičiai, kurie gąsdina
Antibiotikams atsparios bakterijos kasmet pasaulyje nužudo 1,27 mln. žmonių. Dar 5 mln. mirčių siejama su gydymo neveiksmingumu dėl bakterijų rezistentiškumo.
Prognozės dar niūresnės – per artimiausius 25 metus ši problema gali pareikalauti 39 mln. gyvybių.
Ką daryti?
Specialistai akcentuoja kelias svarbiausias kryptis:
- mažinti bereikalingą antibiotikų vartojimą;
- šviesti visuomenę ir medikus;
- kurti naujus antibiotikus;
- trumpinti antibiotikų kursus ir taikyti juos individualiai.
Taip pat būtina mažinti antibiotikų naudojimą žemės ūkyje ir maisto gamyboje, kur jie neretai vartojami neatsakingai.
