Lietuvos ekonomika per du dešimtmečius pasikeitė neatpažįstamai – pajamos augo, žmonės keliauja daugiau, nebesibaimina vakarieniauti užsienyje. Tačiau ekonomistai įspėja: gyvenimo lygis su Vakarų Europa vis dar sunkiai lygintinas, o dalis gyventojų namuose neturi elementarių higienos sąlygų.
„Luminor“ analitikai teigia, kad šiemet pirmą kartą dauguma Lietuvos gyventojų gali save priskirti vidurinei Europos klasei. Tačiau ekonomistai ragina atsargiau vertinti šiuos skaičius.
Seimo Ekonomikos komiteto narė Jekaterina Rojaka sako, kad Lietuvos rodikliai šiandien atrodo įspūdingai – ypač vertinant pokyčius per 20 metų.
„Jau esame labai arti Europos BVP vienam gyventojui vidurkio, o Vilnius jį jau viršijo“, – pastebi ji.
Vis dėlto, anot politikės, šalies gyventojų nuotaikos – nevienareikšmės.
Jaunimas yra optimistiškas, tačiau vyresni žmonės ateitį vertina gerokai atsargiau. Socialinė atskirtis, nors ir mažėjanti, vis dar ryški.
„Atlyginimai – dvigubai mažesni, kainos – tokios pačios“
Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka teigia, kad lietuviai vis dar negyvena kaip Vokietijoje ar Švedijoje.
„Algos pas mus – perpus mažesnės, maisto kainos tokios pat, o drabužiai – net brangesni“, – komentuoja jis.
R. Lazutka priduria – Vakarų šalių nepasivejome ir pagal gyvenimo kokybę.
Tiesa, požiūris po truputį keičiasi – keliaujant į Skandinaviją ar Šveicariją kainų šokas žmonių nebebaugina taip kaip anksčiau.
J. Rojaka primena, kad net vienoje šalyje skirtumai gali būti milžiniški: šiaurės Italija gerokai turtingesnė nei pietūs, o šių regionų atlyginimai kartais net mažesni nei Lietuvoje.
Europos pajamų mediana – 1880 eurų. Vidurinei klasei priskiriami žmonės, gaunantys nuo 1128 iki 4700 eurų per mėnesį.
Tačiau, pasak ekonomistų, statistika gali būti apgaulinga.
Pajamų mediana skaičiuojama namų ūkiui – todėl realybėje vienam žmogui tenka kur kas mažiau.
„Žmonės nustebtų, kaip mažai šeimų Lietuvoje realiai atitinka tuos skaičius. Vienam asmeniui tenka apie tūkstantį eurų“, – aiškina R. Lazutka.
Vidutinis atlyginimas Lietuvoje – 2375 eurai prieš mokesčius (1455 eurai į rankas). Ir nors regionuose tai atrodo solidu, didmiesčiuose – dažnai tik „padoru“.
Nuosavi namai – ne visada patogus gyvenimas
Lietuva – viena daugiausia nuosavą būstą turinčių tautų ES.
Net 87 proc. žmonių gyvena savo būstuose.
Tai, pasak J. Rojakos, rodo tam tikrą finansinį stabilumą, tačiau profesorius Lazutka atsako šaltai:
„Nemažai žmonių vis dar eina į lauko tualetą ar neša vandenį iš kiemo.“
Europos vidurkis – 1–2 proc. tokiomis sąlygomis gyvenančių žmonių.
Lietuvoje – apie 5 proc.
„Tai – vienas gėdingiausių Lietuvos rodiklių“, – pripažįsta ekonomistai.
Skurdas vejasi su amžiumi: senjorai – silpniausia grandis
ES vidurkis rodo – 15 proc. žmonių gyvena ties skurdo riba.
Lietuvoje – 21 proc.
„Lietuvoje žmonės nuskursta su amžiumi“, – sako R. Lazutka.
Vakarų Europoje senjorai dažnai gyvena geriau nei jauni žmonės, o Lietuvoje – priešingai.
Pensijos mažos, todėl daug senjorų dirba – ir tai neretai būtinybė, o ne pasirinkimas.
Priežasčių ne viena:
- mažos socialinės garantijos,
- sunkumai įsidarbinant nuo 50 metų,
- lėtas karjeros augimas vyresniame amžiuje.
„Darbdaviai renkasi jaunesnius, todėl vyresni darbuotojai negali uždirbti kaip anksčiau. Tai reiškia – ir mažesnes pensijas“, – aiškina J. Rojaka.
Ar tikrai pasivijome Europą?
Skaičiai gražūs.
Realybė – sudėtingesnė.
✔ pajamos auga
✔ keliaujame daugiau
✔ nebesibaiminame užsienio kainų
✖ atlyginimai – dvigubai mažesni
✖ gyvenimo kokybė nuo Vakarų atsilieka
✖ skurdas senatvėje – itin didelis
✖ dalis žmonių neturi tualeto namuose
Lietuva juda pirmyn, tačiau atskirtis – dar gili. O klausimas, ar tikrai tapome viduriniąja Europa, lieka atviras.
