Vis daugiau ženklų rodo, kad Europa gali likti viena prieš vieną su agresyvia Rusija. Ekspertai kalba apie realią invazijos į Baltijos šalis grėsmę, o tuo pat metu Jungtinių Valstijų pozicija dėl karinės paramos Europai tampa vis labiau neapibrėžta.
JAV viceprezidento žinutė – kaip šaltas dušas Europai
Neseniai nutekintas „Signal“ pokalbis tarp JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos narių atskleidė visai kitokį požiūrį į sąjungininkų gynybą. „Man tiesiog nepatinka vėl gelbėti Europą“, – rašė viceprezidentas J. D. Vance’as. Ši frazė, paviešinta leidinyje The Atlantic, sukėlė rimtų abejonių dėl JAV ryžto ginti Europą, jei kiltų rimta grėsmė.
Rusijos puolimas – tik laiko klausimas?
Vokietijos gynybos ekspertai perspėja: galimas Rusijos puolimas į Baltijos šalis gali įvykti dar iki 2029 metų. „Airbus“ stebėtojų tarybos pirmininkas Rene Obermannas net prognozuoja, kad tai gali nutikti anksčiau. Bundesvero universiteto profesorius Carlo Masala taip pat ragina NATO ruoštis blogiausiam scenarijui jau dabar.
Europa pramiegojo karinį pasiruošimą
Vokietijos ir kitų Europos šalių kariuomenės pastaraisiais dešimtmečiais buvo sistemingai ignoruojamos, o tuo metu Rusija virto karo ekonomika. Dabar, pasak analitikų, Europos gynybai trūksta tiek resursų, kad reikės mažiausiai ketverių metų atkurti būtiną arsenalą.
„Politico“ cituojamas Die Welt vyriausiasis redaktorius Janas Philippas Burgardas sako, kad jei JAV atsisakytų „pasaulio policininko“ vaidmens, Europa liktų visiškai pažeidžiama Putino režimo agresijos.
Branduolinis skydas – būtinas, bet ar įmanomas?
Nors karinių ekspertų teigimu, branduolinis atgrasymas buvo veiksmingas Šaltojo karo metu, Vokietijai sukurti savo atominę bombą trukdo tarptautiniai susitarimai. Tačiau jau dabar svarstoma galimybė prisijungti prie Prancūzijos branduolinio arsenalo ir kurti bendrą gynybos sistemą.
„Europa privalo būti pasirengusi apsiginti pati. Vokietija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė ir Lenkija galėtų net sukurti bendrą karštąją liniją strateginiams sprendimams. Tik, prašau, ne per „Signal“, – ironizuoja J. P. Burgardas.
Amerikos kariai palieka Ukrainos pagalbos centrą
Tuo metu žiniasklaidoje skelbiama apie JAV karinių pajėgų ir įrangos išvedimą iš Lenkijos, Jasionkos oro uosto – vieno pagrindinių logistikos centrų paramai Ukrainai. Oficialiai teigiama, kad tai – „strateginis perdislokavimas“, bet kai kurie analitikai jį laiko ženklu apie galimą JAV atsitraukimą iš regiono.
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte neigia, kad tai būtų signalas apie JAV pasitraukimą, tačiau spauda jau kalba apie galimus JAV planus iš Rytų Europos išvesti iki 10 tūkst. karių.
Išvada: laikrodis tiksi
Europa susiduria su pavojingiausia saugumo krize per kelis dešimtmečius. Kol Rusija stiprina savo karinius pajėgumus, o JAV siunčia dvejopus signalus, Europos valstybės turi apsispręsti – laukti pagalbos ar imtis atsakomybės už savo gynybą. Laiko galvoti – vis mažiau.
