Kalbos apie karą ir saugumą gali kelti nerimą, ypač kai regione vyksta karas, o Lietuva sulaukia kibernetinių atakų, dezinformacijos ir kitų priešiškų veiksmų. Tačiau pasiruošimas galimoms krizėms nereiškia, kad karas neišvengiamas ar kad gyventojams reikia skubiai palikti namus.
Lietuvos žvalgybos 2026 m. kovą paskelbtame vertinime teigiama, kad tiesioginės Rusijos atakos prieš Lietuvą grėsmė tuo metu buvo maža, nes pagrindinės Rusijos karinės pajėgos sutelktos Ukrainoje. Kartu pabrėžta, kad Rusija gali veikti ir netiesiogiai – kibernetinėmis bei informacinėmis operacijomis, sabotažu ir kita ardomąja veikla. Tai reiškia, kad svarbu nepanikuoti, bet žinoti, ką daryti sutrikus įprastam gyvenimui.
Ką reiškia „pasiruošti 72 valandoms“?
Lietuvos civilinės saugos rekomendacijose gyventojai raginami turėti atsargų, kurios leistų bent tris paras savarankiškai pasirūpinti savimi ir artimaisiais. Toks pasirengimas naudingas ne vien karo atveju: jis gali praversti sutrikus elektros, vandens ar ryšio tiekimui, įvykus didesnei avarijai ar stichinei nelaimei.
Tai nereiškia, kad kiekvienas privalo įsigyti brangią specialią įrangą ar prikrauti namus atsargų. Pradėti galima nuo paprastų dalykų: pasitikrinti, ar namuose yra geriamojo vandens, reikalingų vaistų, žibintuvėlis ir įkrauta išorinė baterija.
Ką turėti namuose?
Pagal oficialias rekomendacijas vienam žmogui reikėtų numatyti apie du litrus geriamojo vandens per parą – maždaug šešis litrus trims paroms. Taip pat verta turėti ilgiau negendančio maisto, kurio nereikia sudėtingai gaminti, o jei šeimoje yra kūdikis ar specialių mitybos poreikių turintis žmogus – ir jam tinkamų atsargų.
Pravartu pasirūpinti:
- geriamuoju vandeniu ir kelioms dienoms tinkamu maistu;
- būtiniausiais vaistais ir pirmosios pagalbos rinkiniu;
- žibintuvėliu, atsarginėmis baterijomis ir įkrauta išorine baterija;
- radijo imtuvu, jei sutriktų interneto ar mobiliojo ryšio veikimas;
- grynaisiais pinigais;
- higienos priemonėmis, šiltais drabužiais ir antklode;
- kūdikių, senjorų, žmonių su negalia ir augintinių poreikiams reikalingais daiktais.
Atsargas reikėtų laikyti taip, kad jas būtų lengva rasti, ir periodiškai patikrinti jų galiojimo laiką. Vandenį ir maistą galima kaupti pamažu, papildant įprastas namų atsargas.
Šeimos planas padeda išvengti sumaišties
Iš anksto susitarkite, ką darysite, jei šeimos nariai krizės metu bus skirtingose vietose. Pasirinkite susitikimo vietą netoli namų ir kitą – toliau nuo jų. Užsirašykite svarbius telefono numerius popieriuje, nes telefonas gali išsikrauti arba ryšys laikinai neveikti.
Šeimos plane verta aptarti:
- kur slėptumėtės, jei reikėtų likti vietoje;
- kaip išvyktumėte, jei būtų paskelbta evakuacija;
- kas pasirūpintų vaikais, senjorais ar žmonėmis, kuriems reikia pagalbos;
- kur būtų augintiniai ir kaip juos pasiimtumėte;
- kas galėtų priimti šeimos narius, jei tektų laikinai išvykti.
Plane numatykite ir atsarginį variantą. Pavyzdžiui, ką darysite, jei pasirinktas kelias būtų užblokuotas arba nepavyktų susisiekti su artimaisiais. Šeimos planas neturi būti sudėtingas – svarbiausia, kad visi žinotų, kur jį rasti ir ką daryti.
Išvykimo krepšys: svarbiausi daiktai vienoje vietoje
Jei tektų skubiai išvykti, iš anksto paruoštas krepšys sutaupytų laiko. Jame turėtų būti tapatybės dokumentai arba jų kopijos, būtiniausi vaistai, vanduo, maistas, įkroviklis, žibintuvėlis, sezonui tinkami drabužiai ir higienos priemonės. Jei šeimoje yra vaikų, pasirūpinkite jų dokumentais, maistu ir būtiniausiais daiktais.
Krepšys turėtų būti lengvai pasiekiamas ir neperkrautas. Į jį dėkite tai, ko iš tiesų gali prireikti, o jo turinį pritaikykite savo šeimai. Oficialiose rekomendacijose taip pat patariama nepamiršti naminių gyvūnų ir pasiimti jiems reikalingų priemonių.
Kur slėptis ir kaip sužinoti, kas vyksta?
Iš anksto pasidomėkite, kur jūsų savivaldybėje yra priedangos, kolektyvinės apsaugos statiniai ir evakavimo punktai. Informaciją apie juos bei pasirengimą krizėms galima rasti oficialioje Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms svetainėje LT72. Pravartu žinoti ir saugiausią vietą savo namuose, darbovietėje ar vaikų mokykloje.
Jeigu girdite sirenas arba į telefoną gaunate perspėjimo pranešimą, pirmiausia perskaitykite jame pateiktas instrukcijas ir vadovaukitės oficialia informacija. Neplatinkite nepatikrintų žinučių, vaizdo įrašų ar gandų – klaidinga informacija krizės metu gali trukdyti žmonėms priimti saugius sprendimus. Jei kyla tiesioginis pavojus gyvybei, skambinkite 112.
Kada reikėtų evakuotis?
Evakuotis reikėtų tada, kai tai nurodo atsakingos institucijos arba kai likti vietoje tampa nesaugu. Savarankiškai išvykti vien dėl socialiniuose tinkluose paskelbtų gandų nereikėtų: nepatikrintas skubėjimas gali sukelti spūstis ir apsunkinti tarnybų darbą.
Jeigu paskelbiamas nurodymas evakuotis, pasiimkite išvykimo krepšį, dokumentus, vaistus ir augintinius. Prieš išvykdami, jei tai saugu ir įmanoma, užsukite vandens sklendes, išjunkite elektrą bei dujas. Susisiekimui su artimaisiais ekstremaliosios situacijos metu dažnai geriau naudoti trumpąsias žinutes, kad būtų mažiau apkraunami telefono tinklai.
Pasirengimas nėra pranašystė
Klausimas, ar karo grėsmė reali, neturi vieno nekintančio atsakymo: saugumo aplinka gali keistis, todėl svarbu remtis naujausiais oficialiais vertinimais. Šiuo metu pasirengimo planas turėtų būti suprantamas kaip įprasta atsargumo priemonė – panaši į namų vaistinėlę ar dūmų detektorių. Jis gali padėti ne tik karo, bet ir daugelio kitų krizių metu.
Gyventojams nereikia gyventi baimėje. Kur kas naudingiau ramiai pasiruošti: susitarti su šeima, turėti vandens ir būtiniausių atsargų, žinoti, kur rasti oficialią informaciją, ir neplatinti gandų. Tokie paprasti veiksmai padeda geriau susiorientuoti, jei įprastas gyvenimas laikinai sutriktų.
