Lietuva pastaruoju metu atsakė Rusijai ne vien griežtais pareiškimais. Vilnius pareiškė protestą dėl Rusijos atakų prieš Ukrainos civilius gyventojus ir infrastruktūrą, o šalies pareigūnai prabilo apie būtinybę ryžtingiau reaguoti į sabotažą bei kitas priešiškas operacijas Europoje.
Kartu Lietuva stiprina svarbių objektų apsaugą po incidentų, kuriuos tiria atsakingos tarnybos. Tačiau svarbu atskirti oficialiai patvirtintus sprendimus nuo įtarimų ir politinių vertinimų: ne dėl kiekvieno incidento jau yra paskelbtos galutinės tyrimo išvados.
Rusijos ambasados atstovui įteikta protesto nota
Spalio 15 dieną į Užsienio reikalų ministeriją buvo iškviestas Rusijos ambasados Lietuvoje atstovas. Jam įteikta griežto protesto nota dėl Rusijos smūgių Ukrainos civiliams gyventojams ir civilinei infrastruktūrai.
Lietuvos protestas buvo susijęs su Rusijos raketų ir dronų ataka prieš Kyjivą spalio 13–14 dienomis. Per ją žuvo ir buvo sužeista civilių, nukentėjo gyvenamieji namai bei kiti civiliniai objektai. Lietuvos Užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad tokie smūgiai nesuderinami su viešomis kalbomis apie galimas paliaubas ir dar kartą parodo skirtumą tarp Rusijos deklaracijų bei veiksmų.
Lietuva pareikalavo nutraukti agresiją prieš Ukrainą, išvesti Rusijos pajėgas iš tarptautiniu mastu pripažintos Ukrainos teritorijos ir patraukti atsakomybėn už nusikaltimus atsakingus asmenis.
Protesto nota yra diplomatinė priemonė: ja oficialiai išreiškiama valstybės pozicija ir pateikiami reikalavimai. Ji pati savaime nereiškia, kad Lietuva pradeda karinį veiksmą ar keičia savo gynybos planus.
Budrys ragina rimčiau vertinti sabotažo grėsmę
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys spalio 15 dieną kalbėjo ir apie Rusijos galimas hibridines operacijas. Jo teigimu, kai kurie veiksmai, įprastai vadinami hibridinėmis atakomis, gali sukelti realią žalą kritinei infrastruktūrai ir net pareikalauti aukų.
Ministras ragino NATO sąjungininkus neapsiriboti vien pasmerkimo pareiškimais ir iš anksto susitarti, kokios pasekmės Rusijai kiltų už tokius veiksmus. Jo vertinimu, sąjungininkams svarbu atkurti atgrasymą ir aiškiai parodyti, kad priešiškos operacijos turės politinę kainą.
Spalio 20 dieną Budrys taip pat pareiškė, kad Europoje vis labiau nyksta riba tarp valstybės remiamų hibridinių operacijų ir teroristinio pobūdžio veiklos. Jis paminėjo sabotažą, diversijas, kibernetines atakas ir kitus priešiškus veiksmus. Tai yra ministro politinis vertinimas, o konkrečių incidentų atsakomybę turi nustatyti tyrimai.
Po incidento prie Vilniaus stiprinama objektų apsauga
Spalio 19 dieną premjeras Mindaugas Sinkevičius pranešė, kad bus didinamas pasirengimas saugoti valstybei svarbius infrastruktūros objektus. Toks sprendimas paskelbtas po bandymo padegti „Starlink“ įrangą talpinančią bazinę stotį Vilniaus pakraštyje ir įtariamo drono incidento.
Pagal viešai skelbtą informaciją, incidentas prie „Starlink“ stoties tiriamas kaip galimas sabotažas, galimai susijęs su Rusija. Tačiau tokį ryšį reikia vertinti kaip tyrimo versiją, kol atsakingos institucijos nepateikė galutinių išvadų.
Vyriausybės sprendimas didinti svarbių objektų apsaugą reiškia daugiau dėmesio ir pajėgų ten, kur infrastruktūros sutrikdymas galėtų paveikti valstybės ar gyventojų saugumą. Tai nėra pranešimas, kad artėja karinis puolimas. Tai atsakas į konkrečias saugumo rizikas ir galimus bandymus trikdyti įprastą valstybės veiklą.
Rusija taip pat grasino dėl Konstitucijos pataisos
Kita įtampos tema – Seime svarstoma Konstitucijos pataisa, kuria siūloma panaikinti draudimą Lietuvos teritorijoje dislokuoti masinio naikinimo ginklus ir užsienio valstybių karines bazes. Spalio 6 dieną pataisai pritarta pirmuoju balsavimu, tačiau galutinis sprendimas dar nepriimtas. Kitas balsavimas numatytas 2027 metų sausį.
Maskva šį žingsnį kritikavo ir pareiškė, kad galimas branduolinių ginklų ar užsienio karinės infrastruktūros dislokavimas Lietuvoje didintų įtampą. Lietuvos institucijos pataisą aiškina kaip galimybę užtikrinti platesnį NATO atgrasymą. Tai nereiškia, kad branduoliniai ginklai Lietuvoje jau dislokuojami ar kad toks sprendimas priimtas.
Taigi šiuo klausimu vyksta politinės ir teisinės diskusijos, o ne jau įvykęs dislokavimas. Konstitucijos pataisa dar turi pereiti nustatytas procedūras ir sulaukti pakankamos parlamentarų paramos.
Ką reiškia Lietuvos atsakas?
Šiuo metu Lietuvos atsakas susideda iš kelių dalių: diplomatinio protesto dėl Rusijos veiksmų Ukrainoje, viešų raginimų sąjungininkams stiprinti atgrasymą ir sprendimų geriau saugoti svarbią infrastruktūrą.
Tai rodo, kad valstybė rimtai vertina saugumo rizikas, tačiau nereikėtų kiekvieno pareiškimo laikyti ženklu, kad neišvengiamai prasidės karas. Oficialiai paskelbti veiksmai yra skirti spausti Rusiją diplomatinėmis priemonėmis, stiprinti bendrą NATO poziciją ir sumažinti galimų incidentų žalą.
Gyventojams svarbiausia sekti oficialią informaciją, neplatinti nepatikrintų gandų ir žinoti bazines civilinės saugos rekomendacijas. O atsakomybės už konkrečius incidentus klausimą turi išspręsti tyrėjai, remdamiesi įrodymais.
