Ar Rusija iš tiesų rengiasi užimti Lietuvą, Latviją ir Estiją? Tokie klausimai nuolat grįžta, kai regione kyla įtampa, o Maskva skelbia grasinimus ar vykdo karinius veiksmus. Vis dėlto svarbu atskirti du dalykus: Rusijos ilgalaikius karinius planus ir įrodymus, kad jau priimtas konkretus sprendimas aneksuoti Baltijos valstybes.
Viešai prieinami Lietuvos žvalgybos vertinimai aprašo Rusijos karinių pajėgumų plėtrą ir galimas grėsmes regionui, tačiau nepateikia įrodymo, kad Kremlius šiuo metu būtų priėmęs konkretų sprendimą pradėti Baltijos šalių aneksiją. Tai nereiškia, kad grėsmės nėra. Tai reiškia, kad antraštę apie jau suplanuotą aneksiją reikia vertinti atsargiai.
Ką skelbia Lietuvos žvalgyba?
2026 metų Lietuvos nacionaliniame grėsmių vertinime nurodoma, kad Rusijos galimybes kelti karinę grėsmę kitoms šalims šiuo metu riboja karas prieš Ukrainą, kuriam Maskva skiria didžiąją dalį turimų išteklių. Tačiau žvalgyba pabrėžia, kad padėtis gali keistis priklausomai nuo karo eigos.
Vertinime taip pat aprašoma, kaip Rusija plečia ar pertvarko karinius dalinius prie NATO rytinių sienų, įskaitant Leningrado karinę apygardą ir Kaliningrado sritį. Tai rodo ilgalaikį karinių pajėgumų stiprinimą regione, bet savaime nepatvirtina, kad priimtas sprendimas pulti ar aneksuoti kurią nors Baltijos valstybę.
Kodėl kalbama apie galimą pavojų ateityje?
Lietuvos žvalgybos vertinimu, Rusijos gebėjimas atkurti ir plėsti kariuomenę priklausytų nuo to, kaip baigtųsi ar keistųsi karas Ukrainoje, taip pat nuo Vakarų spaudimo Maskvai. Jei karas būtų įšaldytas ar baigtųsi Rusijai palankiomis sąlygomis, Maskva galėtų greičiau pildyti pajėgas ir atkurti dalį karinių atsargų.
Tai yra scenarijų vertinimas, o ne pranešimas apie konkrečią datą ar jau pradėtą aneksijos operaciją. Žvalgybos institucijos nagrinėja, kokie pajėgumai galėtų atsirasti ateityje ir kokios sąlygos didintų pavojų. Toks darbas leidžia ruoštis, tačiau jo nereikėtų paversti teiginiu, kad puolimas neišvengiamas.
Ar tai būtų paprasta „aneksija“?
Aneksija reikštų bandymą jėga užimti teritoriją ir paskelbti ją kitos valstybės dalimi. Baltijos šalys yra NATO narės, todėl ginkluotas išpuolis prieš vieną jų būtų laikomas išpuoliu prieš visą Aljansą. Tai smarkiai pakeistų bet kokio tokio scenarijaus kainą ir riziką Maskvai.
Rusija gali siekti spausti Baltijos valstybes ir kitais būdais: vykdyti kibernetines atakas, sabotažą, dezinformacijos kampanijas ar provokacijas. Tokios veiklos kelia realių saugumo iššūkių, tačiau jų nereikėtų suplakti su karine okupacija ar aneksija. Kiekvienas incidentas turi būti vertinamas pagal faktus, mastą ir tai, kas už jo stovi.
Ką sako NATO apie tiesioginę grėsmę?
Rugsėjo pabaigoje NATO generalinis sekretorius Markas Rutte viešai sakė, kad tuo metu nematė neišvengiamos Rusijos karinės grėsmės NATO teritorijai. Jis taip pat pabrėžė, kad atvirą veiksmą prieš NATO valstybę tikėtina lydėtų matomas karinių pajėgų telkimas.
Toks vertinimas nereiškia, kad rizika išnykusi ar kad valstybės gali atsipalaiduoti. Jis rodo, jog, remiantis tuo metu viešai skelbta NATO pozicija, nebuvo pagrindo teigti, kad puolimas prieš Baltijos šalis jau neišvengiamai artėja.
Ką svarbiausia suprasti gyventojams?
Kol kas viešai nėra patikimo patvirtinimo, kad Rusija jau būtų nusprendusi aneksuoti Baltijos šalis. Tačiau Lietuvos žvalgyba įspėja apie Rusijos karinių pajėgumų stiprinimą ir galimą grėsmių augimą ateityje, ypač pasikeitus karo Ukrainoje aplinkybėms.
Todėl tiksliausia išvada būtų tokia: konkretaus, patvirtinto Baltijos šalių aneksijos plano viešai nepateikta, tačiau ilgalaikės Rusijos karinės ambicijos ir regiono saugumo rizikos vertinamos rimtai. Dėl to Lietuva stiprina gynybą, bendradarbiauja su sąjungininkais ir stebi pokyčius regione. Skaitytojams verta sekti oficialius Lietuvos institucijų ir NATO pranešimus, o sensacingus teiginius apie neišvengiamą okupaciją tikrinti pagal patikimus šaltinius.
