Klausimas, ar NATO gintų Lietuvą, ypač dažnai kyla tada, kai Europoje daugėja įtampos ir pasigirsta kalbų apie galimas grėsmes. Trumpas atsakymas: Lietuva yra įsipareigojusi kolektyvinės gynybos aljanso narė, todėl ginkluotas išpuolis prieš ją būtų laikomas išpuoliu prieš visus NATO sąjungininkus. Tačiau svarbu suprasti, ką tiksliai numato sutartis ir kodėl niekas negali iš anksto nurodyti vienodo, automatinio visų šalių atsako.
Ką įpareigoja NATO 5-asis straipsnis?
Šiaurės Atlanto sutarties 5-ajame straipsnyje įtvirtinta kolektyvinės gynybos taisyklė: ginkluotas užpuolimas prieš vieną ar kelias NATO valstybes laikomas užpuolimu prieš visas. Kitos narės įsipareigoja padėti užpultai šaliai ir imtis veiksmų, kuriuos laiko būtinais siekiant atkurti saugumą.
Pagal sutartį pagalba gali apimti ir karinę jėgą, tačiau 5-asis straipsnis nenustato, kad kiekviena valstybė privalo atsakyti vienodu būdu ar išsiųsti tokį patį karių skaičių. Sąjungininkų veiksmai būtų derinami, o kiekviena šalis savo pagalbos pobūdį nustatytų pagal sutartį, turimus pajėgumus ir nacionalines procedūras. Tai reiškia, kad 5-asis straipsnis yra realus įsipareigojimas padėti, bet ne iš anksto surašytas vienodas atsako scenarijus.
Ar tai reiškia, kad sąjungininkai galėtų likti nuošalyje?
NATO narės yra teisiškai įsipareigojusios suteikti pagalbą, jei įvykdomos 5-ojo straipsnio taikymo sąlygos. Vis dėlto pats atsako būdas gali skirtis. Viena šalis gali prisidėti kariniais pajėgumais, kita — žvalgybos informacija, logistika, oro gynyba ar kitomis priemonėmis. Svarbu ne vien tai, kokių veiksmų imtųsi kiekviena valstybė atskirai, bet ir tai, kaip jos koordinuotų bendrą atsaką.
Tai nėra pažadas, kad kiekvienas incidentas automatiškai sukels karo veiksmus. NATO vertintų, ar įvyko ginkluotas išpuolis, kokios jo aplinkybės ir kokios pagalbos prašo užpulta valstybė. Reikšmingos kibernetinės ar hibridinės atakos taip pat gali būti svarstomos, tačiau jų vertinimas priklausytų nuo konkretaus masto ir aplinkybių.
Sąjungininkų kariai Lietuvoje — svarbi atgrasymo dalis
NATO gynyba nėra vien pažadas dokumente. Lietuvoje jau tarnauja sąjungininkų kariai, o Lietuvos kariuomenė kartu su jais rengiasi bendriems veiksmams. 2026 metų vasarį NATO daugianacionalinė kovinė grupė buvo integruota į Lietuvoje dislokuotą Vokietijos 45-ąją šarvuotąją brigadą. Lietuvos kariuomenė nurodo, kad šios pajėgos treniruojasi kartu su Lietuvos daliniais ir, prireikus, gali būti sustiprintos papildomais pajėgumais.
Sąjungininkų buvimas svarbus ne tik dėl karių skaičiaus ar technikos. Jis parodo, kad Lietuvos gynyba yra susieta su kitų NATO šalių saugumu: išpuolis prieš Lietuvą paveiktų ir tose pajėgose tarnaujančių sąjungininkų karius. Toks buvimas taip pat stiprina atgrasymą — potencialiam agresoriui tektų vertinti ne vien Lietuvos, bet ir viso Aljanso atsaką.
Kodėl niekas negali garantuoti tikslaus scenarijaus?
Karo ar krizės atveju sprendimai būtų priimami pagal konkrečią situaciją. Skirtųsi atsakas į plataus masto karinę invaziją, pavienį incidentą, kibernetinę ataką ar neaiškios kilmės provokaciją. NATO sutartis numato bendrą pareigą padėti, bet ne kiekvieno įmanomo atvejo veiksmų planą viešoje erdvėje.
NATO Šiaurės Atlanto Taryba, kurioje atstovaujamos visos sąjungininkės, tartųsi dėl tolesnių veiksmų. Jei būtų nustatyta, kad įvyko ginkluotas išpuolis, o Lietuva prašytų kolektyvinės pagalbos, sąjungininkės turėtų vykdyti įsipareigojimą padėti. Tiksli pagalbos forma priklausytų nuo įvykių masto, karinių poreikių ir valstybių sprendimų.
Ką tai reiškia Lietuvos gyventojams?
Lietuvos narystė NATO yra vienas svarbiausių šalies saugumo ramsčių, tačiau tai nereiškia, kad gynyba yra vien sąjungininkų atsakomybė. Lietuvos kariuomenė, valstybės institucijos ir visuomenė taip pat prisideda prie šalies pasirengimo. Kuo geriau veikia nacionalinė gynyba, infrastruktūra ir civilinė sauga, tuo tvirtesnis tampa ir bendras Aljanso atsakas.
Todėl tiksliausia sakyti taip: NATO sutartis įpareigoja sąjungininkes padėti Lietuvai ginkluoto išpuolio atveju, tačiau pagalbos pobūdis būtų nustatomas pagal situaciją. Šis įsipareigojimas, sąjungininkų pajėgos Lietuvoje ir bendros pratybos sudaro atgrasymo sistemą, kurios tikslas — neleisti konfliktui prasidėti.
