Buvęs Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus atvirai prabilo apie svarbiausius savo gyvenimo momentus. Didžiausiu pasiekimu jis įvardijo Lietuvos įstojimą į NATO ir Europos Sąjungą, o skaudžiausiu prisiminimu liko 1944-ieji, kai jam teko palikti gimtąją Lietuvą. Prezidentas neslėpė, kad iki šiol atidžiai stebi šalies politinį gyvenimą, o kai kurie šiandienos sprendimai jam kelia nusivylimą.
Buvęs šalies vadovas Valdas Adamkus viename iš naujausių savo interviu prisiminė kelią, kurį Lietuva nuėjo atkūrusi nepriklausomybę, ir asmeninius išgyvenimus, lydėjusius jį per visą gyvenimą. Jo žodžiuose susipynė pasididžiavimas valstybės pasiekimais, skausmingi prisiminimai apie priverstinį pasitraukimą iš tėvynės ir rūpestis dabartine Lietuvos ateitimi.
Interviu, sekmadienį transliuotame per „Lietuvos ryto televiziją“, V. Adamkus kalbėjo apie savo darbą siekiant įtvirtinti Lietuvos vietą tarptautinėje bendruomenėje. Tačiau greta politinių laimėjimų jis prisiminė ir asmeninį gyvenimo lūžį, kuris, kaip pats pripažino, iki šiol išlieka vienu skaudžiausių jo prisiminimų.
Didžiausias V. Adamkaus pasiekimas – Lietuvos narystė NATO ir Europos Sąjungoje
Kalbėdamas apie savo politinę veiklą ir Lietuvos kelią po nepriklausomybės atkūrimo, V. Adamkus neslėpė, kad vienu svarbiausių savo gyvenimo darbų laiko šalies įsiliejimą į Vakarų politines ir saugumo struktūras.
Jo teigimu, ilgus metus trukusios pastangos sugrąžinti Lietuvą į tarptautinę bendruomenę buvo itin reikšmingos. Prezidentas pabrėžė, kad būtent šis istorinis rezultatas jam suteikia didžiausią pasididžiavimą.
„Mano 10 metų užsienio politikos sukūrime, atgavus Nepriklausomybę, stengiantis įvesti Lietuvą atgal į tarptautinį lygį – čia galiu ramiai pasakyti, kad didžiuojuosi, kad man pavyko Lietuvą atvesti į NATO ir į Europos Sąjungą. Tai aukščiausias pasiekimas mano gyvenime“, – per interviu sakė V. Adamkus.
Lietuva Europos Sąjungos ir NATO nare tapo 2004 metais. Šis istorinis žingsnis įtvirtino šalies pasirinkimą priklausyti Vakarų politinei, ekonominei ir saugumo erdvei.
NATO narystė tapo vienu svarbiausių Lietuvos nacionalinio saugumo garantų, o įstojimas į Europos Sąjungą atvėrė platesnes galimybes ekonominiam bendradarbiavimui, laisvam žmonių judėjimui ir šalies integracijai į bendrą Europos rinką.
V. Adamkaus žodžiai atskleidžia, kokią reikšmę šiems įvykiams jis teikia vertindamas savo politinį palikimą. Prezidentui tai nėra vien istorinė data ar diplomatinis laimėjimas – tai ilgalaikių pastangų įgyvendinti Lietuvos strateginį pasirinkimą rezultatas.
Skaudžiausias prisiminimas – 1944 metais teko palikti Lietuvą
Tačiau kalbėdamas apie gyvenimą V. Adamkus prisiminė ne tik pasididžiavimo akimirkas. Paklaustas apie didžiausią gyvenimo nesėkmę, jis įvardijo 1944 metus, kai dėl istorinių aplinkybių teko pasitraukti iš Lietuvos.
Šis sprendimas tapo lemtingu lūžiu, pakeitusiu jo gyvenimo kryptį. Tuo metu jaunas žmogus turėjo atsisveikinti su gimtąja aplinka, namais ir ateities planais, kuriuos buvo siejęs su savo šalimi.
„Tai sunkiausias prisiminimas per visus gyvenimo metus. Sugriuvo visos svajonės, visi galvojimai ir tikėjimaisi, kad tą pabaigsiu, tą pasieksiu. Viskas sugriuvo prieš akis, namai, santykiai su žmonėmis, visas gyvenimas“, – prisiminė V. Adamkus.
Šie žodžiai atskleidžia, kad priverstinis pasitraukimas iš Lietuvos jam buvo ne tik geografinis išvykimas. Tai reiškė ir atsiskyrimą nuo pažįstamo pasaulio, artimų žmonių bei ateities, kurią iki tol įsivaizdavo savo tėvynėje.
1944-ieji Lietuvai buvo itin sudėtingas laikotarpis. Artėjant antrajai sovietinei okupacijai, dalis gyventojų traukėsi į Vakarus, baimindamiesi represijų ir nežinodami, kas laukia jų bei jų šeimų.
V. Adamkaus gyvenimo istorija tapo viena iš daugelio lietuvių emigracijos patirčių, kai žmogaus asmeniniai planai buvo pakeisti didžiųjų istorinių įvykių.
Gyvenimas svetur, o mintys – apie Lietuvą
Pasitraukimas iš Lietuvos nereiškė, kad V. Adamkus atsisakė ryšio su savo tėvyne. Jo gyvenimas užsienyje ilgainiui tapo svarbia patirtimi, kuri vėliau turėjo reikšmės ir jo veiklai Lietuvos labui.
Sugrįžęs į nepriklausomybę atkūrusią Lietuvą, V. Adamkus įsitraukė į valstybės politinį gyvenimą ir ėmėsi atsakomybės už šalies ateitį. 1998 metais jis buvo išrinktas Lietuvos prezidentu, o 2004 metais vėl laimėjo prezidento rinkimus.
Jo prezidentavimo laikotarpiu Lietuva įstojo į NATO ir Europos Sąjungą – du įvykius, kuriuos buvęs valstybės vadovas šiandien įvardija kaip didžiausią savo politinį pasiekimą.
Šiame kontekste ypač ryškus kontrastas tarp dviejų jo gyvenimo patirčių: jaunystėje prarastos galimybės gyventi laisvoje Lietuvoje ir vėliau prisidėjimo prie valstybės, kuri tapo nepriklausoma, tarptautiniu mastu pripažinta ir Vakarų sąjungų nare.
Būtent todėl jo prisiminimuose Lietuvos istorija ir asmeninis gyvenimas yra glaudžiai susiję.
V. Adamkus iki šiol stebi Lietuvos politinį gyvenimą
Nors aktyvus prezidento darbas jau liko praeityje, V. Adamkus neslepia, kad ir šiandien domisi Lietuvos politika. Jis stebi valstybės gyvenimą, vertina priimamus sprendimus ir reaguoja į pokyčius, kurie daro įtaką šalies ateičiai.
Buvęs prezidentas pripažino, kad ne viskas, ką mato šiandienėje politikoje, jam kelia džiaugsmą.
„Kai kur džiaugiuosi, kai kur daugiau išgyvenu dėl to, ką matau. Nes galvoju, kad tikrai aš būčiau iki to nepriėjęs. Bet vis tiek džiaugiuosi tais laimėjimais, kuriuos Lietuva per 30 metų yra pasiekusi“, – sakė jis.
Šie žodžiai rodo, kad V. Adamkus Lietuvos raidą vertina nevienareikšmiškai. Vieni pokyčiai jam kelia pasididžiavimą, kiti – susirūpinimą ir klausimų dėl pasirinktos valstybės krypties.
Vis dėlto buvęs šalies vadovas pabrėžė ir tai, kad per kelis dešimtmečius Lietuva pasiekė daug. Šalies pažangą jis vertina platesniame istoriniame kontekste, prisimindamas laikotarpį, kai nepriklausomybės atkūrimas dar buvo tikslas, dėl kurio reikėjo kovoti.
Valdas Adamkus – prezidentas, kurio kadencija sutapo su istoriniu Lietuvos posūkiu
V. Adamkus Lietuvos prezidento pareigas ėjo 1998–2003 metais ir 2004–2009 metais. Jo prezidentavimo laikotarpis sutapo su svarbiais Lietuvos užsienio politikos ir valstybės raidos įvykiais.
Narystė NATO ir Europos Sąjungoje tapo strateginiu Lietuvos pasirinkimu, turėjusiu ilgalaikę reikšmę šalies saugumui, ekonomikai ir tarptautiniams ryšiams.
Tačiau naujausiame interviu V. Adamkus priminė, kad asmeniniame gyvenime svarbiausi pasiekimai ir skaudžiausi išgyvenimai dažnai eina greta. Žmogui, kuris jaunystėje buvo priverstas palikti savo šalį, galimybė vėliau prisidėti prie jos stiprėjimo įgijo ypatingą prasmę.
Didžiausiu laimėjimu jis vadina Lietuvą, tapusią NATO ir Europos Sąjungos nare. Skaudžiausiu prisiminimu lieka išvykimas 1944 metais, kai, pasak jo paties, sugriuvo svajonės ir ankstesnis gyvenimas.
Šiandien, stebėdamas Lietuvos politinį gyvenimą, V. Adamkus ir toliau išgyvena dėl valstybės ateities, tačiau kartu džiaugiasi tuo, ką šalis pasiekė per nepriklausomybės dešimtmečius.
Jo prisiminimai atskleidžia ne tik asmeninę istoriją, bet ir ištisos Lietuvos kartos patirtį – nuo prarastos tėvynės ir gyvenimo svetur iki sugrįžusios nepriklausomybės ir valstybės įsitvirtinimo Vakarų pasaulyje.
