Rusijos Federacijos Tarybos senatorius Vladimiras Džabarovas pareiškė, kad Lietuvos sprendimas riboti Europos Sąjungos sankcijomis apimtų prekių tranzitą į Kaliningrado sritį gali sukelti ginkluotą konfliktą tarp Rusijos ir Lietuvos. Pasak Rusijos politiko, Maskva esą imtųsi kraštutinių priemonių, jeigu manytų, kad kyla grėsmė jos teritoriniam vientisumui.
Šiuos pareiškimus Džabarovas išsakė interviu Rusijos televizijos kanalui „Vmeste-RF“. Jo žodžius citavo naujienų agentūra „Interfax“.
Džabarovas įspėjo apie galimą karinį konfliktą
Rusijos senatorius teigė, kad Kaliningrado srities blokada galėtų turėti rimtų pasekmių ir peraugti į ginkluotą susidūrimą. Jis pabrėžė, kad Rusija, jo vertinimu, negalėtų ignoruoti veiksmų, kuriuos laikytų grėsme savo teritorijos saugumui.
„Jei tai (Kaliningrado blokada) įvyks, gali kilti ginkluotas konfliktas. Ir reikia sakyti tiesą į akis“, – pareiškė Džabarovas.
Politikas taip pat rėmėsi Rusijos Konstitucijos 4 straipsniu, kuriame įtvirtinamas valstybės suverenitetas ir teritorinis vientisumas. Jo teigimu, jeigu Maskva nuspręstų, kad jos teritorijai gresia pavojus arba gali būti prarasta dalis teritorijos, Rusija imtųsi, jo žodžiais, kraštutinių priemonių.
„Jei manysime, kad šis saugumas yra pažeidžiamas ir (situacija) gresia teritorijos praradimu, žinoma, imsimės kraštutinių priemonių ir niekas mūsų nesustabdys“, – sakė Rusijos senatorius.
Ginčas kilo dėl Europos Sąjungos sankcijų
Įtampa dėl Kaliningrado tranzito išaugo 2022 metų birželį, kai Lietuva pradėjo taikyti Europos Sąjungos sankcijų apribojimus tam tikroms prekėms, gabenamoms geležinkeliais per Lietuvos teritoriją į Rusijos Kaliningrado sritį.
Kaliningradas yra Rusijai priklausantis regionas prie Baltijos jūros, geografiškai atskirtas nuo pagrindinės Rusijos teritorijos. Dėl šios padėties sausumos tranzitas per kaimynines valstybes regionui turi didelę ekonominę ir strateginę reikšmę.
Maskva Lietuvos veiksmus kritikavo ir vadino Kaliningrado blokada. Tuo metu Lietuva aiškino, kad vykdo Europos Sąjungos sankcijas, o ne savarankiškai nutraukia susisiekimą su Rusijos regionu.
Svarbu pažymėti, kad ribojimai neapėmė visų prekių ir nereiškė visiško Kaliningrado izoliavimo. Buvo ribojamas konkrečių sankcionuotų prekių tranzitas, o keleivių vežimas ir krovinių gabenimas, kuriems sankcijos netaikytos, galėjo tęstis.
Maskva siuntė griežtus politinius signalus
Džabarovo pareiškimas nuskambėjo tuo metu, kai Rusijos ir Vakarų santykiai buvo itin įtempti dėl Maskvos pradėto plataus masto karo prieš Ukrainą. Kaliningrado tranzito klausimas tapo dar vienu Rusijos ir Europos Sąjungos nesutarimų židiniu.
Rusijos pareigūno pasisakymas buvo nukreiptas į Lietuvos sprendimą įgyvendinti ES sankcijas ir pabrėžė galimą Maskvos atsaką, jeigu ši situaciją vertintų kaip grėsmę savo teritorijai.
Vis dėlto Džabarovo pareiškimas savaime nereiškė, kad Rusija buvo priėmusi sprendimą pradėti karinę operaciją prieš Lietuvą. Tai buvo politiko perspėjimas apie galimą konflikto scenarijų, o ne patvirtinimas apie konkretų karinį planą.
Kaliningrado tranzito ginčas parodė, kaip Europos Sąjungos sankcijų įgyvendinimas gali tapti platesnės geopolitinės konfrontacijos dalimi. Lietuvos atveju klausimas buvo susijęs ne tik su prekybos apribojimais, bet ir su valstybės įsipareigojimais laikytis bendros ES politikos bei regiono saugumu.
