75 proc. tikimybė, kad reiškinio stiprumas viršys ankstesnių nuo 1950 metų užfiksuotų atvejų rodiklius.
Šių metų El Niño gali būti toks stiprus, kad jau vadinamas „Super El Niño“. Mokslininkai perspėja, kad šis reiškinys gali smarkiai paveikti orus visame pasaulyje.
Šių metų El Niño jau yra išskirtinai stiprus, o prognozės rodo, kad artimiausiais mėnesiais jis gali pasiekti istoriniuose stebėjimuose neregėtą lygį. Tačiau jo poveikis neapsiribos vien Ramiajame vandenyne vykstančiais procesais. Vandenyno temperatūros pokyčiai gali pakeisti orų „dėlionę“ visoje planetoje, o jų padariniai gali būti juntami net 2027 metais.
El Niño nėra tiesiog „šiltesnis vandenynas“. Šis reiškinys veikia tarsi milžiniškas Žemės klimato sistemos jungiklis. Kai didžiulė, neįprastai šilto vandens masė juda į rytus palei pusiaujo Ramųjį vandenyną, keičiasi kritulių, atmosferos slėgio ir vėjų pasiskirstymas. Kadangi atmosfera nepripažįsta valstybių ar žemynų sienų, už tūkstančių kilometrų nuo Europos atsiradę pokyčiai gali netiesiogiai paveikti ir orus mūsų regione.
Šių metų El Niño išskirtinis ir dėl dar vienos priežasties. Jis ne tik sparčiai stiprėja, bet, JAV Klimato prognozių centro duomenimis, gali tapti stipriausiu epizodu nuo palyginamų stebėjimų pradžios 1950 metais.
Rugsėjo mėnesio NOAA prognozėje istoriškai stipraus reiškinio tikimybė 2026 metų spalio–gruodžio laikotarpiu buvo vertinama 69 proc. Naujesniame atnaujinime jau nurodoma 75 proc. tikimybė, kad reiškinio stiprumas viršys ankstesnių nuo 1950 metų užfiksuotų atvejų rodiklius.
Vandenynas tampa neįprastai karštas
Norint suprasti, kas iš tikrųjų vyksta, reikia pažvelgti po Ramiojo vandenyno paviršiumi. El Niño susiformuoja tada, kai vandens temperatūra centrinėje ir rytinėje pusiaujo Ramiojo vandenyno dalyje gerokai pakyla virš įprastos normos. Dažniausiai tai lemia pasatų – pusiaujo zonoje pučiančių vėjų – pokyčiai.
Įprastomis sąlygomis pasatai paviršinį šiltą vandenį stumia į vakarinę Ramiojo vandenyno dalį, Indonezijos ir Australijos kryptimi. Dėl to rytinėje vandenyno dalyje į paviršių gali kilti šaltesnis giluminis vanduo.
Prasidėjus El Niño, ši sistema susilpnėja. Šiltas vanduo pradeda judėti į rytus, o vandenyno paviršiaus temperatūra kyla.
2026 metais šis procesas pasiekė išskirtinį mastą. NOAA rugsėjo mėnesio analizėje užfiksuotos daugiau nei 3 °C paviršiaus temperatūros anomalijos rytinėje pusiaujo Ramiojo vandenyno dalyje. Ne mažiau svarbu ir tai, kad itin šiltas vanduo yra susikaupęs ir po paviršiumi. Kai kuriose vietose temperatūros anomalijos vandenyno gelmėse viršija 10 °C.
Tai – milžiniškas vandenyne sukauptos energijos kiekis.
Būtent todėl mokslininkai dabartinį El Niño stebi taip atidžiai. Tai nėra plonas šilto vandens sluoksnis, įšilęs per kelias ypač saulėtas savaites. Kalbama apie gerokai didesnį visos vandenyno ir atmosferos sistemos sutrikimą.
„Super El Niño“ gali pagerinti rekordus
Pavadinimas „Super El Niño“ skamba įspūdingai, tačiau tai nėra oficiali meteorologų naudojama kategorija. Šis terminas dažniausiai vartojamas apibūdinti išskirtinai stipriam El Niño epizodui. Jo stiprumui įvertinti naudojami konkretūs indeksai.
NOAA, be kitų rodiklių, naudoja RONI indeksą, leidžiantį įvertinti temperatūrą svarbiame Ramiojo vandenyno regione, atsižvelgiant ir į platesnį klimato foną. Remiantis 2026 metų rugsėjo prognozėmis, dabartinis El Niño turi daugiau nei 90 proc. tikimybę pasiekti labai stipraus reiškinio lygį, o istoriškai stipraus įvykio, viršijančio ankstesnius nuo 1950 metų užfiksuotus atvejus, tikimybė vertinama 75 procentais.
Kitos analizės rodo dar neįprastesnį vaizdą. 14 modelių prognozių palyginimas rodo, kad 2026 metų pabaigoje temperatūros anomalija gali pasiekti maždaug 4 °C.
Kai kuriuose modeliuose prognozuojamos dar didesnės reikšmės. Žinoma, tai nereiškia, kad visas Ramusis vandenynas bus 4 laipsniais šiltesnis. Kalbama apie nuokrypį nuo daugiametės vidutinės temperatūros konkrečiame regione, naudojamame El Niño stebėti.
Rekordas gali būti pasiektas dar prieš reiškinio piką
Labiausiai stebina dabartinio El Niño stiprėjimo tempas. Reiškinys dar nepasiekė prognozuojamo maksimumo, tačiau jau dabar yra tokio lygio, kuris prilygsta istoriniams epizodams.
Stipriausiais El Niño reiškiniais stebėjimų istorijoje dažnai laikomi 1982–1983, 1997–1998 ir 2015–2016 metų epizodai. Ypač gerai prisimenamas pastarasis. Per 2015–2016 metų El Niño Ramiojo vandenyno paviršiaus temperatūra pasiekė ekstremalias reikšmes, o 2016-ieji tuo metu tapo šilčiausiais metais per visą stebėjimų istoriją.
Šį kartą neįprastai aukštos reikšmės pasiektos labai anksti. Naujausių analizių duomenimis, 2026 metais jau užfiksuoti atitinkamų laikotarpių temperatūros rekordai, o modeliai vieningai rodo, kad artimiausiais mėnesiais El Niño dar stiprės. NOAA prognozuoja, kad iki metų pabaigos reiškinio stiprumas toliau didės.
Todėl meteorologai pirmiausia stebi lapkritį ir gruodį. Būtent tuomet dabartinis El Niño gali pasiekti piką.
Kaip El Niño keičia orus visame pasaulyje?
El Niño lengviausia įsivaizduoti kaip milžiniško šilumos ir drėgmės šaltinio pasislinkimą. Keičiasi vieta, kurioje virš vandenyno susidaro galingi audros debesys, o kartu keičiasi ir atmosferos cirkuliacija. Tai savo ruožtu veikia sraujymes bei aukšto ir žemo slėgio sistemų išsidėstymą.
Kai kuriuose pasaulio regionuose tai reiškia didesnę sausrų riziką. Kitur didėja labai intensyvių kritulių ir potvynių tikimybė. Dar kitur susidaro sąlygos karščio bangoms.
Pasaulio meteorologijos organizacija (WMO) perspėja, kad labai stiprus El Niño gali reikšmingai pakeisti temperatūros ir kritulių pasiskirstymą visame pasaulyje, didindamas ekstremalių orų reiškinių riziką. WMO duomenimis, El Niño turi beveik 100 proc. tikimybę išsilaikyti bent iki 2027 metų vasario.
Tipiniai požymiai jau pastebimi. Dalis Pietryčių Azijos susiduria su mažesniu kritulių kiekiu ir vandens lygio kritimu, o Indonezijoje kyla problemų dėl sausros ir gaisrų. Tuo pat metu temperatūros ir kritulių pokyčiai gali paveikti žemės ūkį, žvejybą ir maisto produktų kainas.
„Associated Press“ atkreipia dėmesį, kad potencialiai rekordinis El Niño didina, be kita ko, ryžių ir palmių aliejaus gamybos nuostolių Azijoje riziką.
El Niño taip pat turi būdingą poveikį tropiniams ciklonams. Paprastai jis skatina didesnį audrų aktyvumą rytinėje ir centrinėje Ramiojo vandenyno dalyje, o Atlanto baseine dažnai veikia priešingai – mažina sąlygas uraganams formuotis. Tačiau tai nėra mechanizmas, kuris vienodai veiktų kiekvieną audrą. Galutinį sezono pobūdį lemia ir kiti atmosferos bei vandenyno veiksniai.
O kaip dėl Lietuvos? Čia situacija sudėtingesnė
Natūraliai kyla klausimas: jei El Niño bus toks stiprus, kokia bus žiema Lietuvoje?
Atsakymas – negalima teigti, kad El Niño automatiškai atneš konkrečius orus. Ryšys egzistuoja, tačiau jis gerokai silpnesnis ir sudėtingesnis nei daugelyje tropinių regionų ar abiejose Amerikose.
Lietuvai, kaip ir visai Europai, itin svarbi padėtis virš Atlanto. Ypač reikšminga Šiaurės Atlanto osciliacija (NAO). Jos fazė daro įtaką tam, ar į Europą dažniau plūsta švelnus ir drėgnas oras iš Atlanto, ar susidaro sąlygos šaltam orui iš šiaurės ir rytų veržtis į žemyną.
Nepaisant to, naujausios prognozės pateikia gana aiškų signalą apie visą Europą. „Copernicus“ rugsėjo 10 dieną paskelbtoje prognozėje nurodoma, kad 2026–2027 metų žiemą beveik visame žemyne temperatūra gali būti aukštesnė už vidutinę.
Daugumoje Europos šalių taip pat tikėtinas didesnis nei įprasta kritulių kiekis.
Tačiau tai nereiškia, kad Lietuvoje šią žiemą nebus sniego ar šalčių. Sezoninė prognozė apibūdina bendras oro sąlygas per ilgesnį laikotarpį, todėl net ir šiltesnę nei įprasta žiemą gali pasitaikyti savaičių, kai spaudžia stiprus šaltis, siaučia pūgos ar trumpam sugrįžta tikra žiema.
2027-ieji gali sulaukti papildomo šilumos impulso
Būtent todėl Ramiajame vandenyne vykstantys procesai bus stebimi ir pasibaigus 2026 metams. El Niño dažnai pasiekia piką metų pabaigoje, tačiau jo poveikis pasaulinei temperatūrai gali būti ypač ryškus vėliau.
Panašų mechanizmą stebėjome ir anksčiau. Stiprus 1997–1998 metų El Niño buvo prieš labai šiltus 1998-uosius. Dar ryškesnis buvo 2015–2016 metų El Niño pavyzdys – po jo 2016 metais buvo pasiektas tuo metu galiojęs pasaulinės temperatūros rekordas.
Paskutinis stiprus El Niño, kuris pradėjo formuotis 2023 metais, taip pat turėjo didelę įtaką pasaulinei temperatūrai vėlesniu laikotarpiu. Dabar scenarijus gali iš dalies pasikartoti, nors kiekvienas El Niño reiškinys vystosi šiek tiek kitaip.
„Copernicus“ jau nurodo, kad 2026 metais besiformuojantis El Niño gali padidinti labai aukštos pasaulinės temperatūros tikimybę antroje metų pusėje.
Todėl klausimas jau neapsiriboja vien tuo, ar Ramusis vandenynas pasieks naują rekordą. Ne mažiau svarbu, kas po kelių mėnesių nutiks pasaulinei temperatūrai.
Vandenynas dar ilgai „prisimins“ šį El Niño
Net jei 2026 metų pabaigoje Ramiojo vandenyno temperatūra pradės mažėti, šio reiškinio padariniai neišnyks per vieną dieną. Vandenynas yra milžiniškas energijos kaupiklis. Prireikia laiko, kol sukaupta šiluma persiskirsto ir perduodama atmosferai.
Remiantis WMO prognozėmis, El Niño turėtų išsilaikyti bent iki 2027 metų pradžios, o Europos institucijų analizės rodo, kad labai stipraus reiškinio padariniai gali būti pastebimi ir kitų metų pavasarį.
