Lietuvos mažmeninės prekybos žemėlapyje netrukus atsiras dar vienas vardas. Po netikėto „Mere“ parduotuvių uždarymo dalis jų patalpų gali vėl prisipildyti pirkėjų – jose ketina įsikurti naujas lietuviško kapitalo žemų kainų prekybos tinklas „Marytė retail“.
Pirmosios „Marytės“ parduotuvės turėtų būti atidarytos jau rugsėjį. Tačiau tai tik pradžia – paskelbti plėtros planai rodo, kad naujasis rinkos dalyvis nesiruošia apsiriboti keliomis bandomosiomis prekybos vietomis.
Iki 2026 metų pabaigos planuojama Lietuvoje turėti apie 20 parduotuvių, o 2027 metais jų skaičių padidinti iki 40. Per artimiausius trejus metus į tinklo plėtrą ketinama investuoti iki 5 mln. eurų ir sukurti daugiau kaip 200 darbo vietų.
Vis dėlto pirkėjams turbūt įdomiausia kita detalė – kokia iš tikrųjų bus „Marytė“, kur ji atsidarys ir ar žadamos mažos kainos iš tiesų bus pastebimos prie kasos.
„Marytė“ – ne naujas „Mere“ pavadinimas
Pamačius žinią, kad dalis parduotuvių įsikurs buvusiose „Mere“ patalpose, gali kilti natūralus klausimas: gal tiesiog keičiama iškaba?
Pagal šiuo metu paskelbtą informaciją – ne.
„Marytė retail“ yra naujai įsteigta Lietuvos bendrovė. Ji oficialiai įregistruota 2026 metų rugpjūčio 13 dieną, o jos vadovas yra Povilas Ugianskis.
Naujojo tinklo kūrėjai savo projektą pristato kaip lietuviško kapitalo žemų kainų prekybos verslą.
Tai reiškia, kad buvusių „Mere“ patalpų perėmimas yra dalis plėtros plano, tačiau pats „Marytės“ tinklas kuriamas kaip atskiras verslas.
Kodėl pasirinktos buvusios „Mere“ parduotuvės?
Naują prekybos tinklą kuriant nuo nulio viena didžiausių problemų yra tinkamų patalpų paieška.
Reikia ne tik rasti gerą vietą. Patalpos turi būti pritaikytos prekybai, turėti tinkamą infrastruktūrą, automobilių stovėjimo vietas, prekių pristatymo galimybes ir atitikti daugybę kitų reikalavimų.
Po „Mere“ pasitraukimo Lietuvoje atsirado jau prekybai naudotų patalpų.
„Marytė retail“ šia galimybe ketina pasinaudoti.
Šiuo metu derinamos nuomos sutartys su dalies buvusių „Mere“ patalpų savininkais. Jas užbaigus, erdvės turėtų būti atnaujinamos ir pritaikomos naujo tinklo prekybos modeliui.
Tačiau tai nereiškia, kad visos buvusios „Mere“ parduotuvės taps „Marytėmis“.
Numatytos dvi plėtros kryptys: dalis parduotuvių atsiras ankstesnėse „Mere“ vietose, o dalis bus atidaromos naujai pasirinktose patalpose.
Kodėl „Mere“ Lietuvoje užsidarė?
Dar liepą „Mere“ veikė įvairiuose Lietuvos miestuose, tačiau situacija pasikeitė labai greitai.
Europos Sąjungai pritaikius sankcijas su „Svetofor Group“ siejamiems asmenims, liepą Lietuvoje veikę „Mere“ prekybos taškai buvo uždaryti.
Vėliau Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba priėmė sprendimus dėl su tinklu siejamų bendrovių lėšų įšaldymo.
Uždarytos parduotuvės paliko ne vien tuščias patalpas.
Jose liko įrangos bei tiekėjams priklausančių prekių. Todėl situacija nėra tokia paprasta, kad patalpų savininkas galėtų nuimti seną iškabą ir kitą dieną įleisti naują prekybininką.
Pirmiausia reikia išspręsti teisinius ir techninius klausimus, susijusius su patalpose likusiu turtu.
Tai gali turėti įtakos ir tam, kaip greitai „Marytė“ galės įsikurti konkrečiose buvusiose „Mere“ vietose.
Naujo tinklo idėja atsirado ne per vieną naktį
„Marytė retail“ įkūrėjas Povilas Ugianskis nurodo, kad žemų kainų prekybos tinklo idėją svarstė jau anksčiau.
„Mere“ istorija tapo aplinkybe, kuri paspartino sprendimą.
Verslininkas pats buvo vienas iš tiekėjų, turėjusių verslo santykių su sankcijų paveiktu tinklu. Dalis jo prekių taip pat liko uždarytose prekybos vietose.
Todėl naujo tinklo atsiradimas susijęs ne vien su galimybe išsinuomoti atsilaisvinusias patalpas.
Kūrėjai mano, kad Lietuvos rinkoje yra vietos dar vienam prekybos modeliui, kurio pagrindinis konkurencinis argumentas būtų ne didžiulis prekių pasirinkimas ar prabangios parduotuvės, o kuo mažesnė galutinė produkto kaina.
„Marytė“ žada orientuotis į mažas kainas
Būtent kaina turėtų tapti pagrindine naujo tinklo vizitine kortele.
„Marytė“ planuoja veikti žemų kainų parduotuvių principu.
Tokio formato parduotuvė nebūtinai turi atrodyti kaip įprastas didelis prekybos centras. Žemų kainų modeliuose dažnai siekiama mažinti veiklos sąnaudas, paprasčiau pateikti prekes ir atsisakyti dalies išlaidų, kurios nėra tiesiogiai būtinos prekybai.
Tai leidžia daugiau dėmesio skirti galutinei kainai.
Tačiau kol pirmosios parduotuvės neatidarytos, objektyviai pasakyti, kiek jų kainos skirsis nuo kitų Lietuvos prekybos tinklų, dar neįmanoma.
Tikrasis palyginimas prasidės tada, kai pirkėjai galės palyginti tuos pačius arba panašius produktus.
Kokių prekių bus galima rasti?
Kol kas visas būsimas „Marytės“ asortimentas nepaskelbtas.
Žinoma, kad tinklas kalba apie subalansuotą prekių pasirinkimą ir žemų kainų koncepciją.
Todėl vienas svarbiausių klausimų bus tai, kaip atrodys kasdienio pirkėjo krepšelis.
Duona, pieno produktai, mėsa, daržovės, bakalėja, gėrimai, buities prekės ir chemija – būtent tokių kasdienių produktų kainos dažniausiai lemia, ar žmogus pradeda reguliariai lankytis konkrečiame prekybos tinkle.
Pirkėjams taip pat bus įdomu, kiek lentynose atsiras lietuviškų gamintojų produkcijos ir kiek – mažiau žinomų importuojamų prekių ženklų.
Atsakymai turėtų paaiškėti parduotuvėms pradėjus veikti.
Kur atsidarys pirmosios „Marytės“ parduotuvės?
Kol kas tai dar neatskleista.
Bendrovė paskelbė, kad konkretesnį plėtros planą ir pirmųjų parduotuvių adresus ketina pristatyti rugsėjo antroje pusėje.
Todėl šiuo metu nereikėtų automatiškai manyti, kad jeigu jūsų mieste veikė „Mere“, toje pačioje vietoje būtinai atsiras „Marytė“.
Dėl dalies patalpų dar vyksta procesai, o naujasis tinklas tuo pat metu ieško ir kitų vietų.
Aišku viena – pirmųjų parduotuvių atidarymas numatytas jau rugsėjį.
Iki metų pabaigos – net 20 parduotuvių
Bene labiausiai stebina planuojamas plėtros tempas.
Jeigu viskas vyks pagal paskelbtą planą, per likusius keturis 2026 metų mėnesius „Marytė“ turėtų išaugti iki maždaug 20 prekybos vietų.
2027 metais tikslas dar ambicingesnis – 40 parduotuvių visoje Lietuvoje.
Tai jau būtų ne kelių miestų eksperimentas, o pastebimas nacionalinis mažmeninės prekybos tinklas.
Per trejus metus plėtrai numatyta skirti iki 5 mln. eurų.
Kartu planuojama sukurti daugiau nei 200 darbo vietų.
Jeigu būtų pasiektas 40 parduotuvių tikslas, „Marytės“ vardas per gana trumpą laiką galėtų tapti pažįstamas nemažai daliai Lietuvos pirkėjų.
Didžiausias išbandymas prasidės ne atidarymo dieną
Atidaryti parduotuvę – tik pirmas žingsnis.
Kur kas sunkiau įtikinti žmogų į ją sugrįžti.
Lietuvos maisto ir kasdienių prekių mažmeninės prekybos rinka jau turi stiprius dalyvius, todėl naujam tinklui teks konkuruoti dėl pirkėjo, kuris jau turi savo įpročius.
Jeigu pagrindinis „Marytės“ argumentas bus maža kaina, būtent ją pirkėjai tikrins pirmiausia.
Nepakaks turėti kelias itin pigias akcines prekes. Žmogus vertins visą krepšelį – kiek sumokėjo už pieną, duoną, mėsą, daržoves, buities chemiją ir kitus kasdienius produktus.
Kitas išbandymas bus asortimentas.
Per mažas pasirinkimas gali atbaidyti dalį žmonių, o per didelis gali apsunkinti žemų kainų verslo modelį. Todėl naujajam tinklui teks rasti pusiausvyrą tarp pasirinkimo ir kainos.
Pirkėjams spalis gali pateikti staigmeną
Dar prieš kelias savaites buvusių „Mere“ parduotuvių ateitis buvo neaiški. Dabar jau žinoma, kad bent dalyje šių vietų vėl planuojama prekyba.
Tik šįkart virš įėjimo turėtų atsirasti visiškai kitas vardas – „Marytė“.
Naujasis tinklas startuoja ambicingai: lietuviškas kapitalas, žemų kainų formatas, pirmosios parduotuvės rugsėjį, apie 20 prekybos vietų iki metų pabaigos ir 40 – kitais metais.
Tačiau svarbiausia informacija dar tik laukia.
Spalio antroje pusėje turėtų būti paskelbta, kuriuose miestuose ir kokiais adresais atsidarys pirmosios „Marytės“.
Tuomet paaiškės ir tai, kiek buvusių „Mere“ parduotuvių iš tikrųjų pradės naują gyvenimą.
O galutinį verdiktą naujam tinklui vis tiek pateiks pirkėjai. Jeigu pažadas apie mažesnes kainas atsispindės ne reklamoje, o kasos čekyje, Lietuvos prekybos rinkoje gali atsirasti rimtas naujas konkurentas.
