Po sunkios ligos, eidamas 86-us metus, mirė poetas, vertėjas Alfonsas Bukontas, pranešė Lietuvos rašytojų sąjunga.
Kada ir kur bus galima atsisveikinti velioniu, ketinama pranešti artimiausiu metu.
A. Bukontas gimė 1941 m. rugsėjo 11 d. Dapšiuose, Židikų valsčiuje, Mažeikių rajone. 1964 m. Vilniaus universitete baigė lietuvių filologijos studijas. Mokytojavo Trakų rajone Rūdiškėse, dirbo įvairiose redakcijose, redagavo žurnalus „Naujoji sąmonė“ ir „Indra“.
Pirmasis Alfonso Bukonto poezijos rinkinys „Slenkančios kopos“ išėjo 1967 metais. Vėliau pasirodė eilėraščių knygos „Piešiniai ant vandens“ (1972), „Mėnulio takas“ (1977), „Penktas metų laikas“ (1997), „Pirštų atspaudai“ (2011), „Dapšių kelio žaltvykslės“ (2014). Poeto eilėraščiai išversti į anglų, vokiečių, ukrainiečių, moldavų, latvių, gruzinų, azerbaidžaniečių, rusų ir kitas kalbas.
A. Bukontas žinomas ir kaip puikus vertėjas. Jis išvertė ir paskelbė Johanno Wolfgango Goethe’s, Rainerio Marijos Rilke’s, Konstanto Idelfonso Gałczyńskio, Tadeuszo Rózewicziaus, Moišės Kulbako, Avromo Suckeverio, Levo Karsavino ir kitų autorių poezijos bei senovės indų poemą „Bhagavadgyta“.
1979 m. A. Bukontui buvo įteikta Stasio Šimkaus pirmojo laipsnio premija už tekstą Algirdo Martinaičio kūriniui „Salve, Alma Mater“, 1993 m. – Povilo Gaučio premija už geriausią grožinės literatūros vertimą į lietuvių kalbą, 2000 m. jis gavo Jotvingių premiją už eilėraščių rinktinę „Penktas metų laikas“, „Bhagavadgytos“, Levo Karsavino ir Moišės Kulbako poezijos vertimus.
2001 m. jis pelnė „Poezijos pavasario“ prizą už poezijos vertimus į lietuvių kalbą, o 2018 m. buvo apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu.
