Rusijoje vėl nuskambėjo grasinimai Lietuvai dėl tranzito į Kaliningrado sritį. Rusijos Federacijos Tarybos narys Vladimiras Džabarovas pareiškė, kad jeigu Lietuva imtųsi visiškai uždrausti sankcionuotų prekių tranzitą į Kaliningradą, tai, Maskvos vertinimu, galėtų peraugti į ginkluotą konfliktą.
Džabarovas tokią poziciją išsakė interviu Rusijos televizijos kanalui „Vmeste-RF“. Jo pareiškimus citavo Rusijos naujienų agentūra „Interfax“.
Rusijos senatorius teigė, kad Maskva neva negalėtų ignoruoti situacijos, jei tranzito ribojimai būtų vertinami kaip grėsmė Kaliningrado srities saugumui. Pasak jo, tokiu atveju Rusija esą būtų pasirengusi imtis „kraštutinių priemonių“.
„Jei tai – Kaliningrado blokada – įvyks, gali kilti ginkluotas konfliktas“, – pareiškė Džabarovas.
Jis taip pat rėmėsi Rusijos Konstitucijos nuostatomis, teigdamas, kad Maskva turi pareigą ginti savo teritoriją ir užtikrinti jos saugumą.
„Pagal mūsų Konstitucijos 4 straipsnį Rusijos valstybė privalo saugoti savo teritoriją ir užtikrinti jos saugumą“, – sakė senatorius.
Džabarovo teigimu, jeigu Rusijos valdžia nuspręstų, kad Kaliningrado srities saugumui kyla grėsmė arba atsiranda pavojus prarasti teritorijos kontrolę, Maskva esą galėtų imtis jėgos.
„Jei manysime, kad šis saugumas yra pažeidžiamas ir tai gresia teritorijos praradimu, žinoma, imsimės kraštutinių priemonių ir niekas mūsų nesustabdys“, – pareiškė jis.
Kaliningradas – jautriausias Maskvos klausimas
Kaliningrado sritis yra geografiškai nuo pagrindinės Rusijos teritorijos atskirtas Rusijos eksklavas, esantis tarp Lietuvos ir Lenkijos. Dėl šios priežasties susisiekimas su Kaliningradu yra ypač jautrus Maskvai, o bet kokie tranzito pokyčiai Rusijoje dažnai pateikiami kaip grėsmė regiono aprūpinimui ar net jo saugumui.
Lietuva, taikydama Europos Sąjungos sankcijas Rusijai, yra ribojusi tam tikrų sankcionuotų prekių tranzitą geležinkeliu į Kaliningrado sritį. Būtent dėl šio klausimo Maskva jau anksčiau yra reiškusi griežtus protestus ir grasinimus.
Svarbu tai, kad Džabarovo retorika nėra nauja. Panašūs jo pareiškimai skambėjo dar 2022 metais, kai kilo vadinamoji Kaliningrado tranzito krizė. Tuomet Rusijos pareigūnas taip pat viešai svarstė apie galimą jėgos panaudojimą prieš Lietuvą.
„Blokados“ sąvoka – svarbi Rusijos retorikoje
Džabarovas savo pasisakyme tranzito ribojimą vadina „Kaliningrado blokada“. Toks apibūdinimas yra politiškai reikšmingas, nes „blokada“ turi gerokai griežtesnę reikšmę nei sankcijų ar tam tikrų prekių tranzito apribojimai.
Taip formuluojant situaciją siekiama sukurti įspūdį, kad Kaliningrado sričiai kyla tiesioginė ir egzistencinė grėsmė. Tuomet bet kokios galimos Rusijos reakcijos gali būti pateikiamos kaip tariama „gynyba“ arba atsakas į išorinį spaudimą.
Tačiau pats tranzito klausimas nėra automatiškai prilyginamas karinei Kaliningrado blokadai. ES sankcijų taikymas ir jų vykdymas yra teisinis bei politinis klausimas, o ne savaime karinė operacija.
Grasinimai skamba padidėjusios įtampos regione fone
Tokie Rusijos pareigūnų pareiškimai ypač jautriai vertinami dėl Lietuvos narystės NATO. Bet koks Rusijos karinis veiksmas prieš Lietuvą reikštų ne tik dvišalį konfliktą tarp Maskvos ir Vilniaus, bet ir sukeltų NATO kolektyvinės gynybos klausimą.
Tuo pat metu Kaliningrado regionas išlieka viena militarizuotų vietų Baltijos regione. Lietuvos institucijos šiemet fiksavo Rusijos karinės aviacijos skrydžius į Kaliningradą ir iš jo bei NATO naikintuvų pakilimus reaguojant į tarptautinių skrydžių taisyklių pažeidimus.
Pastarosiomis savaitėmis regione taip pat vyko įvairios karinės pratybos, o Kaliningrado srityje Rusijos Baltijos laivynas treniravosi reaguoti į bepiločių orlaivių atakas.
Vis dėlto vien griežta politinė retorika savaime nereiškia, kad Rusija priėmė sprendimą pradėti karinį konfliktą. Tokie pareiškimai pirmiausia vertintini kaip politinio ir psichologinio spaudimo priemonė.
Maskvos žinutė Lietuvai
Džabarovo pareiškimas iš esmės siunčia aiškią žinutę Vilniui: Rusija nori, kad Lietuva bet kokius sprendimus dėl Kaliningrado tranzito vertintų ne tik per ES sankcijų politikos, bet ir per galimos karinės eskalacijos prizmę.
Tai nėra pirmas kartas, kai Rusijos pareigūnai Kaliningrado klausimą sieja su grasinimais panaudoti jėgą. Tokia retorika ypač suaktyvėja tuomet, kai Maskva mano, kad dėl sankcijų ar transporto apribojimų gali būti apsunkintas Kaliningrado susisiekimas su likusia Rusijos dalimi.
Tuo tarpu Lietuva ir kitos NATO šalys Kaliningrado klausimą vertina platesniame regioninio saugumo kontekste. Kaliningradas yra strategiškai svarbus Rusijos karinis placdarmas Baltijos regione, o jo geografinė padėtis tarp NATO valstybių daro bet kokią įtampą čia itin jautrią.
Todėl Džabarovo žodžiai apie galimą „ginkluotą konfliktą“ vertintini ne kaip paprastas politinis pareiškimas, o kaip dar vienas Maskvos spaudimo signalas Lietuvai ir Vakarams.
Kartu svarbu nepainioti grasinančios retorikos su konkrečiu sprendimu pradėti karinę operaciją. Šiuo metu viešojoje erdvėje nėra pagrindo teigti, kad vien dėl tranzito klausimo Rusija būtų priėmusi tokį sprendimą. Regiono karinė situacija išlieka įtempta, tačiau viešai stebimi kariniai incidentai ir pratybos nėra savaime įrodymas, kad artėja karinis konfliktas.
