Žmonėms atgaunant pinigus iš antros pensijų pakopos, paminkladirbiai stebi ir didėjančią paminklų ar antkapių plokščių paklausą. Per pusmetį jų pardavimai šoktelėjo kone dvigubai. Dažnas nori mirusųjų atminimą įamžinti kuo originaliau, tad populiarėja ir naujovės – pavyzdžiui, ant paminklų vis dažniau galima išvysti QR kodus su pasakojimu apie mirusįjį.
Tiesa, senosios kultūros žinovai laikosi savo – mirusiųjų atminimą visgi reikia įamžinti kuo kukliau, laikantis senųjų tradicijų, kaip tai darydavo mūsų protėviai.
II pakopos pinigus atsiėmę lietuviai tvarko kapus
Paminklus gaminančioje įmonėje Karveliškėse, dalininkai vos spėja raitotis rankoves – užsakymų pagaminti paminklus, o vėliau juos apipavidalinti pastaruoju metu padaugėjo kone dvigubai.
„Trisdešimt procentų tikrai, palyginti su pernai metais. Jeigu taip paėmus, kadangi žmonės nori sutvarkyti, kad nebūtų problemos vaikams. Po pensijų grąžinimo pagrindinis – plokščių dengimas“, – teigė įmonės vadovė Danuta Varec.
30 metų paminklų gamybos verslą valdanti moteris sako, kad kapinėse taip pat atsirado tam tikros mados. Žmonės vis dažniau prašo kažko originalesnio, madingesnio, tad grįžta į madą nuotraukos ant paminklų.
„Buvo vienas toks tarpas, kad neužsakinėjo, dabar užsakinėja.
Sako – laikui bėgant, mes pamirštam. Dabar, aišku, yra telefonuose, diskuose. Bet juk būna, kad dingsta, o čia jau ateini, ir gali pasisveikinti su žmogumi“, – teigė įmonės vadovė D. Varec.
Moteris sako, kad nebemadinga tapo ant paminklų rašyti ilgesnius tekstus. Jų beveik niekas neužsako. Išėjo iš mados ir masyvūs, didžiuliai paminklai. Juos keičia minimalizmas.
Kapinėse populiarėja QR kodai
O štai vienos virtualias kapines administruojančios įmonės atstovė Karolina pasakoja ir apie naujoves. Viena tokių ant paminklo – ženkliukas su QR kodu. Ir parodo moteris – nuskanavus kodą atsiveria visas pasakojimas su nuotraukomis apie amžinybėn išėjusius artimuosius.
„Šių QR ženkliukų tikslas yra išsaugoti šeimos istoriją. Informaciją apie palaidotus asmenis. Kad tai nebūtų tik vardas, pavardė ir iškaltos datos“, – pasakojo „Cemety“ astovė Karolina Nečiūnė.
Ypač, jeigu giminėje nebelieka žinančių tos giminės istoriją.
„Yra viena istorija, kaip moteris minėjo, kad atėjus su anūku tvarkyti kapavietę visą laiką anūkas klausinėja, kiek jai buvo metų, kai mirė prosenelis ar senelis. Koks jis buvo, ką jis veikė gyvenime. Ir būtent dėl tokių klausimų ji įsigijo ženkliuką. Nes, jos manymu, dabar gali ji atsakyti, bet, kaip ji minėjo, kad ateis laikas, kai manęs nebus ir nebus kas atsakys“, – pasakojo „Cemety“ atstovė.
Šimtas tokių ženkliukų įrengta ant kultūros paveldo saugomų paminklų. Tad visi norintys galės daugiau sužinoti apie žinomesnius gydytojus, mokslininkus, partizanus.
Į naujovę žvelgia dvejopai
Visgi artimųjų amžino poilsio vietą tvarkantys vilniečiai atsargiai žiūri į tokią naujovę:
„Nu žinot, kartais įdomu aplink apsidairyti, kad apie tavo artimuosius guli. O kai nėra informacijos, tai nieko ir nežinai“, – teigė vilnietis Petras.
„Kam to reikia? Kažkaip ateini ant kapo, pakalbi, pabūni, žvakutę uždegi, o čia jau viešumopje paskui išeina daugiau, kuriems gal jau net neįdomu“, – tikino vilnietė Virginija.
„Nu ne, čia jau kaip ir asmeninė informacija, kad kiti kažkaip skaitytų… Nelabai norisi. Ir mes, ir mano tėvukas kažkaip niekuo nepasižymėję buvome“, – pasakojo vilnietis Bronislovas.
„Manau, kad mirusius reikia palikti ramybėje“, – įsitikinusi vilnietė Kazimiera.
QR kodams nelinkę pritarti ir etnologai. Jie sako, kad mirusiojo atminimas turi būti įamžintas kuo kukliau. Kaip senovėje, kai užtekdavo vieno medinio kryžiaus.
„Statydavo medinius juos. Statydavo visai šeimai. Vieną gražų kryžių. Tai vietinis meistrelis. O kalvis nukaldavo viršūnėlę, vadinamą saulutę, ir tokia harmonija su aplinkine gamta“, – pasakojo etnologas Libertas Klimka.
Iš kapavietės senovėje žmonės nedarydavo gėlių darželio, kaip pastebi etnologas. Jokių išskirtinumų nebūdavo, nebent vieną regioną nuo kito atskirdavo kryžių formos: vienur masyvesni ąžuoliniai, kitur – kuklesni.
O štai daugiau informacijos, apie mirusįjį, kaip sako Libertas Klimka, buvo galima rasti tik ant to žmogaus kryžiaus ar paminklo, kuris visuomenėje buvo kiek žinomesnis. Tad ir QR kodai dabar tinka visiems, bet, pasak etnologo, dar labiau jie tiktų ant žymesnių žmonių kapų, kaip, pavyzdžiui, ant Laisvės gynėjo, Tito Masiulio paminklo, arba jeigu toks atsirastų ant naujai įrengto Almos Adamkienės paminklo.
