Laidojimo tradicijos pasaulyje keičiasi. Vis daugiau dėmesio sulaukia alternatyvos tradiciniam laidojimui ir kremavimui, o kai kuriose šalyse jau siūloma ir vadinamoji resomacija – procesas, dažnai vadinamas „kremavimu vandeniu“.
Šis būdas netrukus bus prieinamas ir Jungtinėje Karalystėje. Jo šalininkai teigia, kad resomacija gali būti draugiškesnė aplinkai ir sunaudoti gerokai mažiau energijos nei įprastas kremavimas.
Kas yra „kremavimas vandeniu“?
Resomacijos metu palaikai apdorojami vandens ir kalio hidroksido tirpalu. Procesas vyksta specialioje įrangoje ir trunka maždaug kelias valandas.
Jam pasibaigus lieka kaulai. Jie išdžiovinami ir sumalami į miltelius, kurie artimiesiems perduodami panašiai kaip kremavimo pelenai – urnoje.
Taigi galutinis rezultatas šeimai gali būti pažįstamas: urna su palaikų milteliais, kuriuos galima laikyti, palaidoti ar kitaip pagerbti mirusįjį pagal galiojančias taisykles.
Kur toks būdas jau naudojamas?
Resomacija nėra visiškai nauja technologija. Kaip alternatyvi laidojimo paslauga ji jau teikiama keliose pasaulio šalyse, tarp jų Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Australijoje, Belgijoje, Nyderlanduose, Airijoje, Meksikoje ir Pietų Afrikoje.
Dabar šis būdas žengia ir į Jungtinę Karalystę.
Tikimasi, kad paslaugą pasiūlys viena didžiausių šalies laidojimo paslaugų bendrovių. Tai būtų pirmoji reikšminga nauja alternatyva po daugiau nei šimtmetį galiojančios kremavimo tradicijos.
Teigiama, kad procesas mažiau kenkia aplinkai
Vienas pagrindinių resomacijos privalumų, apie kuriuos kalba jos kūrėjai, – mažesnis poveikis aplinkai.
Technologiją tiekianti bendrovė teigia, kad proceso metu išmetama gerokai mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei tradicinio kremavimo metu. Taip pat nurodoma, kad sunaudojama gerokai mažiau energijos.
Resomacijos šalininkai taip pat pabrėžia, kad naudojamas skystis po proceso gali būti saugiai sutvarkomas ir grąžinamas į vandens ciklą.
Vis dėlto šiuos teiginius verta vertinti atsižvelgiant į konkrečią technologiją, jos įrangą ir vietos aplinkosaugos reikalavimus.
Šį būdą pasirinko ir žinomas dvasininkas
Resomacija jau sulaukė dėmesio ir dėl žinomų žmonių pasirinkimo.
Vienas garsiausių pavyzdžių – Pietų Afrikos arkivyskupas Desmondas Tutu, aktyviai kovojęs su apartheidu. Po jo mirties 2021 metais buvo pasirinktas būtent šis palaikų sutvarkymo būdas.
Tai paskatino dar daugiau diskusijų apie tai, kaip ateityje gali keistis visuomenės požiūris į mirtį ir laidotuves.
Kodėl ieškoma alternatyvų?
Laidojimo paslaugų sektoriuje vis dažniau kalbama apie ribotus kapinių plotus, augantį gyventojų skaičių ir aplinkosaugos problemas.
Tradiciniam laidojimui reikia žemės, o kremavimui reikalingas didelis kiekis energijos. Todėl kai kuriose valstybėse ieškoma būdų, kurie leistų sumažinti poveikį aplinkai ir kartu išsaugoti galimybę artimiesiems tinkamai atsisveikinti.
Resomacija pristatoma kaip vienas iš galimų sprendimų.
Ar „kremavimas vandeniu“ taps įprastas?
Kol kas sunku pasakyti, ar resomacija taps tokia pat įprasta kaip kremavimas.
Tam įtakos turės ne tik technologijos kaina ir aplinkosauginiai aspektai, bet ir visuomenės požiūris, religinės tradicijos bei teisinis reglamentavimas.
Tačiau faktas, kad alternatyvus būdas sparčiai plečiasi skirtingose pasaulio šalyse, rodo vieną tendenciją – laidotuvių tradicijos taip pat keičiasi, o ateityje pasirinkimų gali būti gerokai daugiau nei šiandien.
