Vairuotojams gali tekti greičiau susidurti su savo padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų pasekmėmis. Seime svarstomi pokyčiai, kuriais siekiama sutrumpinti laiką, per kurį pažeidėjui būtų skiriama administracinė nuobauda už greičio viršijimą.
Siūloma, kad bauda vairuotoją pasiektų ne vėliau kaip per 60 darbo dienų arba 90 kalendorinių dienų. Tikimasi, kad greitesnė atsakomybė turėtų didesnį prevencinį poveikį.
Policija dabartinę tvarką vadina per lėta
Lietuvos kelių policijos tarnybos vadovas Vytautas Grašys teigia, kad dabartinis procesas kai kuriais atvejais užtrunka pernelyg ilgai.
Pasak jo, ilgas laikotarpis iki baudos skyrimo apsunkina procedūras ir gali sudaryti sąlygas nesąžiningiems vairuotojams bandyti pasinaudoti sistemos spragomis.
Policijos atstovų teigimu, svarbiausia, kad už padarytą pažeidimą atsakomybė būtų neišvengiama ir pritaikoma kuo greičiau.
Kai kurie vairuotojai baudų sulaukia po metų
Seimo Ekonomikos komiteto narys Andrius Bagdonas atkreipė dėmesį į situacijas, kai vairuotojai baudas gauna praėjus labai ilgam laikui.
Anot parlamentaro, pasitaiko atvejų, kai žmogų baudos pasiekia beveik po dvejų metų ir vienu metu tenka sumokėti už daugybę anksčiau padarytų pažeidimų.
Tokiu atveju, parlamentaro vertinimu, prarandamas vienas svarbiausių baudos tikslų – prevencija.
Jeigu vairuotojas už padarytą pažeidimą atsakomybės sulaukia netrukus, jis gali greičiau susieti savo veiksmus su pasekmėmis.
Tuo metu po ilgo laiko gauta bauda gali nebeturėti tokio pat poveikio.
Dvejų metų laikotarpis vis tiek liktų
Nors siūloma sutrumpinti terminą, per kurį pažeidėjui būtų skiriama bauda, numatoma išlaikyti galimybę ją išieškoti ilgesnį laiką.
Todėl nauja tvarka nereiškia, kad po 60 darbo ar 90 kalendorinių dienų bauda automatiškai išnyktų. Kalbama apie terminą, per kurį turėtų būti priimamas sprendimas dėl nuobaudos.
Ekspertai: svarbu ir kur fiksuojamas greitis
Diskusijoje taip pat keliamas klausimas, kaip ir kur turėtų būti kontroliuojamas transporto priemonių greitis.
Saugaus eismo ekspertai pabrėžia, kad greičio kontrolės priemonės turėtų būti naudojamos vietose, kuriose jos iš tiesų reikalingos, atsižvelgiant į eismo saugumo situaciją ir avaringumą.
Policija savo ruožtu primena, kad Kelių eismo taisyklės galioja visoje Lietuvoje. Vairuotojai privalo laikytis nustatyto greičio nepriklausomai nuo to, ar konkrečiame kelio ruože yra greičio matuoklis.
Tikimasi mažiau pažeidimų
Siūlomų pokyčių esmė – ne vien greičiau surinkti baudas. Tikimasi, kad operatyvesnė atsakomybė paskatins vairuotojus atsakingiau elgtis kelyje.
Jeigu pakeitimams bus pritarta ir jie įsigalios, vairuotojams verta įsidėmėti vieną dalyką: užfiksuotas greičio viršijimas ateityje gali virsti bauda gerokai greičiau nei iki šiol.
Kartu pabrėžiama, kad tikslas – ne bausti kuo daugiau vairuotojų, o užtikrinti, kad taisyklių pažeidimas turėtų neišvengiamas ir savalaikes pasekmes.
