Lietuvos kariuomenė ragina gyventojus kritinėse situacijose išlikti ramius, vadovautis faktais ir nepasiduoti panikai. Pastarosiomis dienomis visuomenėje netrūksta klausimų apie galimą karo grėsmę, todėl kariuomenė savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ pateikė atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus ir priminė, kaip reikėtų elgtis didėjančios įtampos akivaizdoje.
Pasak Lietuvos kariuomenės, vienas dažniausių klausimų šiuo metu – „ką daryti kilus karui?“. Pareigūnai pabrėžia, kad pirmiausia svarbu atskirti realius faktus nuo visuomenėje plintančių prielaidų, gandų ir emocingų prognozių.
Lietuvos kariuomenė ragina vadovautis faktais
Kariuomenė gyventojams rekomenduoja pirmiausia nepasiduoti emocijoms ir informaciją vertinti kritiškai. Pasak jos, įvairūs teiginiai apie neišvengiamą visuotinį karą, ekonomikos žlugimą ar artėjantį „totalinį kolapsą“ savaime nėra faktai.
„Totalinis kolapsas“, pasaulinis karas, visuotinis ekonomikos žlugimas ar teiginiai, kad karas vyksta „čia, dabar ir visur“, yra žmonių susikurti įsitikinimai ir prielaidos. Ateities tiksliai numatyti negali niekas.
Tuo metu vienas iš konkrečių faktų, kurį tuo metu akcentavo Lietuvos kariuomenė, buvo Rusijos Federacijos karinių pajėgų telkimas prie Ukrainos sienos. Tai, kariuomenės vertinimu, keitė ir išbalansavo saugumo situaciją regione, tačiau gyventojams buvo rekomenduojama nedaryti skubotų išvadų apie neišvengiamą karo pradžią.
Kariuomenė taip pat atkreipė dėmesį į informacinės erdvės keliamus pavojus. Nepatikrinta informacija, dramatiškos antraštės ir socialiniuose tinkluose plintantys gandai gali dar labiau sustiprinti visuomenės nerimą.
Ko nereikėtų daryti?
Lietuvos kariuomenė perspėjo, kad vienas blogiausių sprendimų – patiems susikurti tariamos krizės scenarijų ir pradėti elgtis taip, tarsi karas jau būtų prasidėjęs.
Tokio elgesio pasekmės gali būti įvairios: žmonės ima skubiai pirkti maisto produktus, gryninti santaupas, dalytis nepatikrinta informacija su artimaisiais ar raginti juos ruoštis įvykiams, kurių realiai dar nėra.
Kariuomenė kaip pavyzdį pateikė 2020 metų pavasarį, kai prasidėjus COVID-19 pandemijai dalis žmonių iš parduotuvių šlavė ilgai negendančius maisto produktus, tarp jų ir grikius. Vėliau nemažai šių atsargų liko nepanaudota.
Todėl gyventojams rekomenduojama vengti impulsyvių sprendimų ir nepirkti didžiulių atsargų vien todėl, kad socialiniuose tinkluose ar kitur pasirodė nerimą kelianti informacija.
Kariuomenė taip pat pabrėžė, kad visuomenės panika gali būti naudinga tiems, kurie sąmoningai siekia destabilizuoti žmonių elgesį ir paveikti jų sprendimus.
„Nepadėkime jiems“, – ragino Lietuvos kariuomenė.
Rekomendacija – išlikti aktyviems ir tęsti įprastą gyvenimą
Kariuomenės teigimu, viena geriausių reakcijų į neapibrėžtumą – tęsti įprastą gyvenimą ir savo darbą atlikti kuo geriau.
Mokytojai, gydytojai, vairuotojai, IT specialistai, prekybininkai, kavinių darbuotojai, technikos specialistai, dėstytojai ir kitų profesijų atstovai yra svarbi valstybės dalis. Kiekvieno žmogaus darbas prisideda prie to, kad valstybė veiktų ir būtų atspari įvairioms krizėms.
Veikianti valstybė, pasak Lietuvos kariuomenės, yra gerokai atsparesnė išorės grėsmėms. Todėl net ir esant įtemptai geopolitinei situacijai svarbu neparalyžiuoti savo kasdienio gyvenimo baime.
Kariuomenė pabrėžia, kad panašus principas galioja ir realios grėsmės atveju – svarbiausia stebėti oficialią informaciją, vertinti situaciją ir vadovautis kompetentingų institucijų nurodymais.
Ar Lietuvos kariuomenė pasirengusi gintis?
Ne mažiau svarbus klausimas – ar Lietuvos kariuomenė būtų pasirengusi galimos karinės grėsmės atveju.
Lietuvos kariuomenė priminė, kad nuo pat nepriklausomos valstybės atkūrimo atkakliai rengėsi šalies gynybai. Kariai nuolat mokosi, dalyvauja pratybose, tobulina taktinius įgūdžius ir rengiasi įvairaus pobūdžio operacijoms.
Per daugiau nei tris dešimtmečius Lietuvos kariuomenė taip pat siekė suderinti savo gebėjimus su NATO standartais. Lietuva tapo Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos nare ir aktyviai dalyvavo tarptautinėse operacijose bei pratybose.
Ši patirtis, kariuomenės teigimu, leido Lietuvos kariams įgyti praktinių įgūdžių ir geriau pasirengti įvairiems galimiems scenarijams.
Lietuvos kariuomenė taip pat akcentavo modernios ginkluotės, karinės technikos ir įrangos svarbą. Tačiau ne mažiau svarbus yra ir tinkamas karių pasirengimas bei gebėjimas priimti sprendimus sudėtingomis aplinkybėmis.
„Naudokimės galvomis galvojimui, ne plytų laužymui“, – gyventojams ir kariams skirtą žinutę apibendrino Lietuvos kariuomenė.
Ką daryti gyventojams?
Kariuomenė ragina žmones nepanikuoti, tačiau kartu būti informuotus ir pasirengusius. Svarbiausia – žinoti, kur ieškoti patikimos informacijos, suprasti oficialių institucijų pranešimus ir kritiškai vertinti socialiniuose tinkluose platinamas žinutes.
Gyventojams taip pat verta iš anksto susipažinti su rekomendacijomis, kaip elgtis ekstremaliųjų situacijų ar kitų krizių metu. Tokia informacija yra prieinama oficialiuose valstybės institucijų šaltiniuose.
Lietuvos kariuomenė priminė, kad dar prieš kelerius metus buvo parengta leidinių serija „Ką turime žinoti“, kurioje pateikiama informacija apie elgesį įvairių konfliktų ir ekstremaliųjų situacijų metu.
Svarbiausia žinutė gyventojams – nepasiduoti baimei, neplatinti nepatikrintų gandų ir nepriimti skubotų sprendimų remiantis vien emocijomis. Realią situaciją būtina vertinti pagal patikimus šaltinius, o kilus tiesioginei grėsmei – vadovautis atsakingų institucijų nurodymais.
Šaltinis: 15min.lt
