Šuns lojimas yra natūralus gyvūno elgesys. Tačiau kai jis tampa nuolatinis ir trukdo aplinkiniams ilsėtis, miegoti ar dirbti, kaimynų santykiai gali greitai tapti įtempti.
Ką daryti, jei kaimyno šuo loja valandų valandas? Ar galima kviesti policiją ir kokia bauda gali grėsti gyvūno savininkui?
Pirmiausia patariama pasikalbėti su kaimynu
Teisininkės teigimu, svarbu atskirti pavienį šuns lojimą nuo nuolat pasikartojančio triukšmo. Vien tai, kad šuo kartais loja, savaime dar nereiškia teisės pažeidimo.
„Teisiškai reikšminga tampa situacija, kai lojimas yra nuolatinis arba dažnai pasikartojantis, objektyviai trukdo ilsėtis, miegoti ar dirbti, o gyvūno savininkas, žinodamas apie problemą, nesiima priemonių“, – teigia ji.
Jeigu santykiai su kaimynu nėra konfliktiški, pirmiausia verta ramiai pasikalbėti. Gali būti, kad šeimininkas net nežino, jog jam išėjus iš namų šuo loja valandų valandas.
„Reikėtų ne abstrakčiai sakyti, kad „šuo visada loja“, o nurodyti konkrečias dienas, laiką ir lojimo trukmę“, – pažymi teisininkė.
Jeigu pokalbis nepadeda, R. Joskaudienė pataria problemą išdėstyti raštu. Tai suteikia kaimynui galimybę imtis veiksmų, o kartu tampa įrodymu, kad apie trikdantį triukšmą jis buvo informuotas.
„Tai ne tik suteikia kaimynui realią galimybę išspręsti problemą, pavyzdžiui, kreiptis į veterinarijos gydytoją ar gyvūnų elgsenos specialistą, bet ir vėliau patvirtina, kad savininkas apie trikdymą buvo informuotas.
Tačiau išankstinis pokalbis su kaimynu nėra privaloma sąlyga kreiptis į institucijas. Jeigu triukšmas vyksta tuo metu, ypač naktį, gyventojas neprivalo laukti kitos dienos ar pakartotinio pažeidimo“, – sako ji.
Kada verta skambinti policijai?
Jeigu šuo loja tuo metu, kai triukšmas vyksta, ypač vakare ar naktį, gyventojas gali kreiptis į policiją.
„Tai leidžia pareigūnams atvykti pažeidimo metu, patiems įvertinti triukšmą ir jį oficialiai užfiksuoti. Lietuvos policija dėl tuo metu vykstančio kaimynų keliamo triukšmo rekomenduoja kreiptis numeriu 112, o dėl nuolat pasikartojančio triukšmo – pateikti rašytinį pranešimą policijai“, – aiškina pašnekovė.
Jeigu problema kartojasi, galima pateikti išsamų pranešimą per ePolicija sistemą, teritoriniam policijos komisariatui arba savivaldybės Viešosios tvarkos skyriui.
Daugiabučio administratorius ar bendrijos pirmininkas taip pat gali padėti spręsti konfliktą ir komunikuoti su gyvūno savininku. Tačiau jie negali skirti administracinių nuobaudų.
Kita situacija susidaro tada, kai kyla įtarimų, kad šuo yra netinkamai prižiūrimas.
„Į VMVT reikėtų kreiptis tada, kai lojimas gali rodyti ne tik triukšmo problemą, bet ir galimą gyvūno nepriežiūrą: šuo ilgą laiką paliekamas vienas, laikomas netinkamomis sąlygomis, nuolat patiria stresą, neturi vandens, pastogės ar būtinos veterinarinės pagalbos. VMVT priima pranešimus apie gyvūnų gerovės ir jų laikymo pažeidimus.“
Teisininkė taip pat primena, kad skirtingose savivaldybėse gali galioti skirtingos gyvūnų laikymo ir triukšmo prevencijos taisyklės. Todėl konkrečioje situacijoje verta pasitikrinti ir vietos reglamentavimą.
Kada šuns lojimas gali tapti teisės pažeidimu?
R. Joskaudienės teigimu, ne kiekvienas šuns lojimas automatiškai laikomas viešosios rimties trikdymu. Vis dėlto tam tikromis aplinkybėmis gyvūno savininkui gali būti taikoma administracinė atsakomybė.
Teisininkė nurodo, kad, priklausomai nuo konkrečios situacijos ir savivaldybės taisyklių, gali būti taikomos skirtingos Administracinių nusižengimų kodekso nuostatos.
„Atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir savivaldybės taisykles, gali būti taikomas:
ANK 346 straipsnis dėl gyvūnų gerovę ir laikymą reglamentuojančių reikalavimų pažeidimo;
ANK 48 straipsnio 3 dalis dėl savivaldybės patvirtintų triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių nesilaikymo;
tam tikrais atvejais – ANK 488 straipsnis dėl viešosios rimties trikdymo.“
Pasak teisininkės, gyvūno savininkas turi pareigą užtikrinti, kad jo augintinis nepažeistų kitų žmonių teisės į ramybę. Tai galioja tiek šunį laikant bute, tiek privačiame name ar kitoje valdoje.
Bauda gali siekti net 1000 eurų
Baudos dydis priklauso nuo to, kokia teisės norma pripažįstama pažeista.
„Pagal ANK 488 straipsnį už viešosios rimties trikdymą fiziniam asmeniui gali būti skiriama nuo 80 iki 200 eurų bauda, o už pakartotinį pažeidimą – nuo 200 iki 300 eurų.
Pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį už gyvūnų gerovę ir laikymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą gali būti skiriama nuo 30 iki 120 eurų bauda, o už pakartotinį tokio pobūdžio pažeidimą – nuo 120 iki 230 eurų.
Jeigu pažeidžiamos savivaldybės patvirtintos triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklės, pagal ANK 48 straipsnio 3 dalį galima nuo 150 iki 600 eurų bauda, o už pakartotinį pažeidimą – nuo 500 iki 1 tūkst. eurų“, – atskleidžia ji.
Taigi tam tikrais atvejais už nuolatiniu lojimu keliamus trikdžius gali grėsti ir iki 1000 eurų siekianti bauda, tačiau ji nėra skiriama automatiškai vien dėl to, kad šuo loja.
Kiekvieną situaciją institucijos vertina individualiai. Reikšmės gali turėti tai, kaip dažnai ir kiek laiko šuo loja, kuriuo paros metu vyksta triukšmas, kiek žmonių dėl jo patiria nepatogumų, ar savininkas buvo įspėtas ir ar pats bando spręsti problemą.
Todėl vienkartinis garsesnis šuns lojimas ir nuolatinis, ilgą laiką besikartojantis triukšmas nėra vertinami vienodai.
