Laikraštis „The Times“ aprašė, kaip galėtų vykti Rusijos puolimas prieš Lietuvą. Leidinio aprašomų pratybų scenarijuje įsivaizduojama, kad Rusija Lietuvą puola po serijos transatlantinių nesutarimų.
Karines pratybas surengė buvę Pentagono pareigūnai ir JAV karininkai, o jas finansavo Europos gynybos dirbtinio intelekto įmonė „Helsing“.
Kaip galėtų vykti Rusijos invazija į Lietuvą?
Kol sąjungininkai delstų, lietuviai ir vokiečių brigada kovotų vieni ir mažesniu skaičiumi nei priešas.
Iš rytų Rusijos pajėgos galėtų veržtis per Latvijos Latgalos regioną ir užimtų pozicijas aplink Ignalinos atominę elektrinę. Rusai palauktų, kol atvyktų antrasis šarvuotųjų pajėgų pastiprinimas, kuris padėtų jiems patekti juos giliai į Lietuvos vidų.
Pietiniame flange rusai išlįstų iš Baltarusijos ir skubėtų per keliolikos kilometrų buferinę zoną į Vilniaus pakraščius. Jie penktosios dienos pabaigoje jau neva būtų beveik pusiau apsupti.
NATO egzistuotų tik ant popieriaus, pastebi leidinys. Šalių lyderiai energingai reikštų pasipiktinimą ir rodytų ryžtą išvaryti rusus.
„Tačiau didelė aljanso teritorijos dalis atiteko į priešo, kuris, atrodo, yra pasiryžęs panaudoti branduolines galvutes, kad ją išlaikytų, rankas. Kas dabar besąlygiškai pasitikėtų 5 straipsnio nuostata dėl savitarpio gynybos?“ – klausiama tekste.
Kitoks Rusijos invazijos scenarijus
Tačiau yra ir antra, žymiai mažiau apokaliptinė šio scenarijaus versija.
Scenarijuje, kuriame pradinės sąlygos buvo identiškos, bet lietuviai ir vokiečiai karą pradėjo turėdami po 12 tūkst. Helsingo HX-2 dronų, pirmasis Rusijos invazijos etapas iš esmės buvo nesėkmingas.
Šie dronai gali nuskristi dešimtis kilometrų, sveria nedaug ir skrenda erelio greičiu. Anot leidinio, tokie dronai gali pramušti rusiško tanko šarvą.
„Pagrindinis privalumas yra ne tiek šie duomenys, kiek juos valdanti dirbtinio intelekto sistema, kuri gali nukreipti droną į tikslą net tada, kai elektroninė karinės kovos priemonės išjungia įprastas navigacijos priemones“, – pastebi leidinys.
Ukraina šiuos dronus jau taip pat naudoja, duomenys rodo, kad jie smogia gana tiksliai ir lenkia daugumą JAV bei Europos sistemų.
Šie dronai išbandomi pratybose, buvo sujungti į pusiau autonominius spiečius, kuriuos vienu metu valdė vienas pilotas.
„Lietuvos karinių pratybų scenarijuje, kuriame rusai susidūrė su dideliu skaičiumi dronų ginkluotomis NATO pajėgomis, jie pasidavė“, – rašoma tekste.
Šiame scenarijuje nurodoma, kad per pirmąsias dešimt dienų rusai prarastų daugiau nei trečdalį savo pajėgų.
Buvęs Pentagono karinio jūrų departamento operacijų vadovas Gregas Melcheris sako, kad scenarijus parodė, jog net jei JAV ir kiti NATO sąjungininkai delstų, tokia pafrontės valstybė kaip Lietuva galėtų puikiai apsiginti turėdama tinkamą įrangą.
„Dauguma fronto valstybių galėtų išugdyti pajėgumus atgrasyti ir, jei būtina, per savaitę ar dvi nugalėti net tris Rusijos pirmosios ešelono armijas, taip laimėdamos laiko, reikalingo, kad atvyktų pajėgos iš savanoriškų koalicijų arba pagal NATO 5 straipsnį ir padėtų nugalėti antrosios ešelono Rusijos armijas“, – sako jis.
Kaip gaminami dronai?
Ankstesnė pratybų versija parodė, kad lietuviai galėtų pasiekti panašų efektą ir įsigydami du tuzinus „Apache“ sraigtasparnių, keletą HIMARS baterijų ir „Hellfire“ bei „Spike“ raketų arsenalą.
Tačiau šis įrangos kalnas būtų kainavęs maždaug 16 mlrd. JAV dolerių, o jo pristatymas būtų užtrukęs kelerius metus. Tuo tarpu dronai gynybos pajėgoms būtų kainavę gerokai mažiau nei dešimtadalį tos sumos ir, tikėtina, galėtų būti pristatyti dar iki Kalėdų.
„Žinome, kad galime tai pristatyti greitai ir dideliu mastu, todėl atrodė, kad tai tikrai galėtų pakeisti padėtį (Lietuvos – red. past.) atveju, padedant užpildyti pažeidžiamumo spragą Baltijos valstybėse“, – sako „Helsing“ atstovas Benas Tallis.
Dronų gamykla suprojektuota karo laikui. Skirtingai nuo įprastų gamybos įrenginių, kurie būtų patrauklus ir lengvai pasiekiamas taikinys priešo raketoms, ji suprojektuota taip, kad per kelias valandas būtų galima ją supakuoti į du jūrinius konteinerius.
„Iš esmės galite pasirinkti požeminę automobilių stovėjimo aikštelę po prekybos centru“, – sako „Helsing“ viceprezidentas Michaelis Schwekutsch.
„Viskas, ko reikia, yra 200 kv. m ploto“, – priduria jis.
Kaip ir Ukrainoje, surinkimo darbas sąmoningai supaprastintas taip, kad taikos metu jį galėtų atlikti beveik bet kas, praėjęs kelių dienų mokymus, o karo sąlygomis – vos dviejų valandų intensyvų kursą.
Dirbdami dviem pamainomis per dieną, darbuotojai kiekvieną droną pagamina per maždaug tris su puse valandos, per mėnesį pagamina apie 3 000 vienetų.
Neseniai Vokietijos gynybos ministerija įsipareigojo skirti mažiausiai 269 mln. eurų HX-2 projektui, suma gali augti. Manoma, kad ji ruošiasi sukaupti gerokai daugiau nei 10 000 šių dronų.
„Helsing“, kuri taip pat turi didelę atstovybę Londone ir Plimute, yra pažengusi ieškant vietos panašiai požeminei dronų gamyklai Jungtinėje Karalystėje, tikisi, kad ir Didžioji Britanija pateiks užsakymą.
Britų kariuomenė pažadėjo skirti apie 40 proc. savo pirkimų biudžeto palyginti pigioms ir „pakeičiamoms“ nepilotuojamoms sistemoms, tokioms kaip HX-2 tipo dronai.
Pratybas siūlo vertinti atsargiai
Generolas seras Nickas Carteris, kuris nuo 2018 iki 2021 m. ėjo gynybos štabo vado pareigas ir dabar konsultuoja „Helsing“, pažymėjo, kad pratybų rezultatus visada reikia vertinti atsargiai.
Ir minėtos pratybos turi savo ribotumų. Pirmiausia, jose nebuvo atsižvelgta į įtvirtinimų liniją, kurią Lietuva stato palei savo sienas su Baltarusija ir Rusija.
Taip pat nebuvo numatyta galimybė, kad NATO būtų pakankamai anksti pastebėjusi Rusijos kariuomenės telkimąsi, kad galėtų koordinuoti ryžtingesnį atsaką, bent jau įtraukiant Šiaurės šalių oro paramą arba kaimyninių Estijos, Latvijos ar Lenkijos sausumos pajėgų intervenciją.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
