Prasidėjus šiltajam sezonui, daugelis gyventojų imasi sodo, kiemo ar įvairių technikos darbų, todėl dažniau perka ir gabena degalus vejapjovėms, trimeriams, generatoriams ar kitai įrangai. Tačiau specialistai įspėja – netinkamai laikomi ar transportuojami degalai gali ne tik sukelti pavojų, bet ir užtraukti baudas.
Ekspertai primena, kad degalus būtina pilti tik į tam skirtas talpas, laikyti saugioje vietoje ir neviršyti nustatytų kiekių.
Priešingu atveju kyla rizika ne tik sugadinti turtą ar pakenkti sveikatai, bet ir sulaukti sankcijų už priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimus.
Nepaisant patarimų, galima apsinuodyti
„Toksika“ laboratorijos vadovė Rita Paukštė paaiškino, kad benzinas, dyzelinas, mazutas gali būti apibūdinami vienu žodžiu – naftos produktai.
Pasak specialistės, šios medžiagos turi charakteringą kvapą ir garuoja, o patys produktai ir jų garai yra kenksmingi gyviems organizmams.
„Žmogus gali apsinuodyti nurijęs naftos produktų ar kvėpuodamas jų garais. Naftos produktų garai erzina gleivinę, sukelia perštėjimą gerklėje, galvos svaigimą, girtumo jausmą, akių vokų paraudimą. Benzine ir mazute yra toksiškų 2 kategorijos kancerogeninių medžiagų, kurios, patekusios į žmogaus organizmą, gali kauptis ir sukelti vėžinius susirgimus. Ūminio poveikio naftos produktai neturi“, – komentavo pašnekovė.
Ji pastebi, kad daugelis vairuotojų degalus supila į kanistrus arba specialias talpas ir laiko juos bagažinėje arba garaže.
Tačiau, laboratorijos vadovė pažymi, kad sandėliuojant degalus svarbu laikytis tam tikrų taisyklių.
„Pirmiausia reikėtų nepamiršti, kad talpykla, kurioje laikomi degalai, turi būti sandariai uždaryta, neleidžiant į ją patekti drėgmei ir šiukšlėms. Be to, reikėtų užtikrinti optimalią benzino laikymo temperatūrą. Geriausia, jei ji yra maždaug +15–20 laipsnių Celsijaus diapazone. Idealus variantas degalams laikyti yra metalinis kanistras, tačiau galite naudoti ir plastikinį, tačiau tik tokį, kuris yra specialiai tam skirtas“, – komentavo R. Paukštė.
Be to, pasak laboratorijos vadovės, kai naftos angliavandenilių koncentracija ore didesnė negu 30000 mg/m3 , gali įvykti sprogimas nuo bet kokio ugnies šaltinio (nuorūkos, trumpo elektros jungimosi, kibirkšties ir pan.).
Gaisro ir sprogimo atžvilgiu labiausiai pavojingas benzinas, nes jis labai lakus. Užsidegus naftos produktams, žmogus gali apsinuodyti degimo produktais.
„Jeigu kalbėtume apie degalus, vertinant jų degumą, tai pavojingiausias yra benzinas, kuris priskiriamas 1 kategorijos degiems skysčiams. Aviacinis kuras ir dyzelinas yra 3 kategorijos degieji skysčiai, o mazutas – aplinkai pavojinga medžiaga“, – atkreipė dėmesį R. Paukštė.
Bauda gali siekti ir 600 eurų
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atstovas Arvydas Vingilys įvardijo, kad degalai turi būti laikomi tik sandariose, specialiai degiems skysčiams skirtose tarose (kanistruose, bakuose). Šios talpos turi būti apsaugotos nuo tiesioginių saulės spindulių, šilumos šaltinių, kibirkščių ir atviros ugnies.
„Jei kuras naudojamas šildymui, šildymo įrenginių skystojo kuro bakai turi būti eksploatuojami uždengti, o bakai negali būti statomi priešais pakurą (purkštuką). Remiantis taisyklėmis, pastatų rūsiuose ir cokoliniuose aukštuose draudžiama laikyti suslėgtųjų dujų balionus (išskyrus dujų balionus su manometrais, kurių rodmenys yra ties „0“ riba), ypač degias, labai degias medžiagas ir preparatus, sprogstamąsias ir kitas pavojingas medžiagas, kurios sprogsta ir dega sąveikaudamos su vandeniu, deguonimi ar viena su kita ir degimo metu išskiria nuodingus produktus“, – pažymi A. Vingilys.
Jis pridėjo, kad degalų patalpose negalima laikyti didesniais kiekiais, nei leidžia taisyklės.
PAGD atstovas pabrėžia, kad pagal Bendrąsias gaisrinės saugos taisykles:
- sodybos tipo gyvenamuosiuose namuose, sodo namuose (vasarnamiuose), butuose leidžiama laikyti ne daugiau kaip 5 litrus ypač degių, labai degių ir degių skysčių specialiai tam skirtoje taroje;
- individualiame garaže galima laikyti ne daugiau kaip 40 litrų automobilių kuro ir ne daugiau kaip 10 litrų tepalų. Tokį automobilių kuro ir tepalų kiekį leidžiama laikyti sandariai uždarytoje tam skirtoje taroje;
- patalpoje, kur kuras naudojamas šildymo įrenginiui – iki 200 litrų uždengtame bake.
A. Vingilys pažymi, kad degalams laikyti ir gabenti turi būti naudojami tik tam tikslui pritaikyti kanistrai, talpos, bakai.
Už priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimus asmenims gali būti skiriama bauda nuo 10 iki 70 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 30 iki 600 eurų.
Degalus pila net į plastikinius butelius.
Degalinių tinklo „Circle K“ degalų kategorijos vadovas Baltijos šalims Rokas Laurinavičius įvardijo, kad didžiausios gyventojų klaidos susijusios su degalais – netinkamas jų laikymas ir gabenimas nesilaikant saugumo reikalavimų.
„Gyventojai dažnai naudoja tam nepritaikytą tarą, degalus laiko nesaugiose vietose arba gabena netinkamai, todėl kyla gaisro, sprogimo, sveikatos sutrikimų ir aplinkos taršos pavojus“, – paaiškino R. Laurinavičius.
„Circle K“ atstovas primena, kad Lietuvoje draudžiama pilti degalus į plastikinę tarą, kuri nėra tam skirta – tokios talpos gali deformuotis dėl degalų cheminio aktyvumo, kaupti elektrostatinį krūvį ir sukelti pavojingas situacijas.
„Degalus būtina laikyti ir transportuoti tik tam specialiai skirtose, sertifikuotose talpose – kanistruose, specialiose talpyklose ar bakuose. Naudojant netinkamas priemones kyla pavojus saugumui.
Palikus benziną plastikiniame butelyje, ypač karštyje ar tiesioginėje saulėje, kyla rizika, kad butelio sienelės neatlaikys spaudimo. Tai gali lemti deformacijas, išsiliejimą, turto sugadinimą ar net gaisrą“, – pabrėžė pašnekovas.
Jis pridėjo, kad kai prireikia nedidelio kiekio degalų, pavyzdžiui, vejapjovei, žmonės dažnai pasitelkia ištuštintus plastikinius butelius.
„Vis dėlto net ir gerai išskalautuose buteliuose gali likti ankstesnio skysčio likučių, kurie blogina degalų kokybę. Net nedidelis priemaišų kiekis gali paveikti variklio veikimą ir baigtis brangiu transporto priemonės remontu. Todėl būtina naudoti tik specialiai tam skirtas talpas“, – patarė R. Laurinavičius.
„Circle K“ degalų kategorijos vadovas nurodė, kad pagal Lietuvoje galiojančias taisykles gyventojai individualioms reikmėms nešiojamoje talpykloje – neįskaitant degalų, esančių automobilių bakuose – gali vežti iki 40 litrų degalų.
Talpyklos turi būti sandariai uždarytos, laikomos vertikaliai ir gabenamos tik bagažinėje – jokiu būdu ne keleivių salone. Vežant bagažinėje talpos turėtų būti pritvirtintos, kad nesivartytų.
