Kai išyra santuoka, turtas paprastai dalijamas perpus. Tačiau ką daryti poroms, kurios dešimtmečius gyveno kartu, kūrė bendrą ūkį, augino vaikus, bet oficialiai nebuvo susituokusios? Ar tokiu atveju galima tikėtis teisingo turto padalijimo?
Sugyventinių turtas: kam priklauso butas?
Su tokia situacija susidūrė vilnietė Rūta. Su partneriu ji pragyveno 30 metų, kartu augino vaikus, rūpinosi buitimi ir finansais. Bendromis lėšomis buvo įsigytas butas, atlikti remontai, leistos atostogos. Tačiau po skyrybų paaiškėjo, kad butas oficialiai registruotas tik vyro vardu.
„Ar įmanoma bent tą butą pasidalinti po lygiai, kaip po skyrybų vyksta santuokoje? Ar viskas lieka jam, o aš liksiu be nieko?“ – klausia Rūta.
Teisininkai: turtas gali būti padalytas, bet reikia įrodymų
Advokatų kontoros „Pakėnas ir partneriai“ advokatas Domas Pakėnas pastebi, kad Lietuvoje santuokų skaičius mažėja, tačiau gyvenimas kartu be oficialaus įsipareigojimo nėra teisiškai reglamentuotas.
„Pagal įstatymus turtas priklauso tam, kurio vardu jis registruotas. Tačiau pora gali įrodyti, kad ilgus metus kūrė bendrą ūkį ir bendrai investavo į turtą. Tokiu atveju įmanoma reikalauti dalies turto,“ – sako advokatė Jurgita Karvelė iš „Sorainen“.
Svarbu suprasti, kad skirtingai nei santuokoje, kur turto dalys laikomos lygiomis, sugyventinis, norintis gauti dalį bendro turto, privalo įrodyti savo indėlį.
Kas laikoma indėliu į bendrą turtą?
Indėlis gali būti tiek turtinis, tiek neturtinis.
Turtinis indėlis:
- Finansinis prisidėjimas prie buto įsigijimo ar remonto.
- Komunalinių mokesčių ar paskolų dengimas.
- Kitos išlaidos, skirtos bendram gyvenimui.
Neturtinis indėlis:
- Remonto organizavimas, rangovų paieška, interjero planavimas.
- Vaikų priežiūra ir auklėjimas. Jei vienas partneris prižiūrėjo vaikus, kol kitas dirbo ir investavo į turtą, tai gali būti laikoma reikšmingu indėliu.
„Teismas dažnai vertina, kiek laiko pora praleido kartu ir kokie buvo jų tarpusavio įsipareigojimai. Jei santykiai buvo trumpalaikiai, gali būti sunku įrodyti bendro ūkio egzistavimą“, – aiškina D. Pakėnas.
Kaip įrodyti teisę į turtą?
J. Karvelė pabrėžia, kad įrodinėjimas teisme yra sudėtingas procesas, o įrodymais gali tapti įvairūs dokumentai ir liudijimai:
Banko išrašai, rodantys finansinius pervedimus į bendrą ūkį.
Kvitas už statybines medžiagas ar baldus.
Liudytojų parodymai apie poros gyvenimą kartu.
Susirašinėjimai su statybininkais dėl remonto darbų.
Įrodymai, kad vienas partneris prisiėmė visus šeimos finansinius įsipareigojimus, leisdamas kitam rūpintis buitimi.
„Jei vienas iš partnerių negali pateikti aiškių įrodymų, teismas gali įpareigoti kitą partnerį atskleisti savo investicijas į turtą. Jei matoma, kad jo lėšų nepakako turto įsigijimui, tai gali reikšti, kad kita pusė taip pat prisidėjo finansiškai,“ – aiškina teisininkė.
Kaip išvengti ginčų ateityje?
Kad po išsiskyrimo nekiltų problemų dėl turto dalybų, teisininkai rekomenduoja iš anksto pasirūpinti:
Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi. Tai dokumentas, kuriame galima numatyti, kaip bus dalijamas turtas, jei santykiai nutrūktų.
Turto registravimu bendrosios dalinės nuosavybės teise. Jei butas perkamas bendromis lėšomis, abiejų partnerių vardai turėtų būti įrašyti kaip savininkų su aiškiai nurodytomis jų dalimis (pvz., po 50 proc.).
Kiek kainuoja ir trunka teismo procesas?
Pasak advokatų, turto dalybų bylos vis dažnesnės ir sudėtingesnės.
Teismo procesas gali trukti 12–18 mėnesių.
Advokatų paslaugos kainuoja nuo 1 000 iki kelių dešimčių tūkstančių eurų, priklausomai nuo bylos sudėtingumo.
Žyminis mokestis skaičiuojamas nuo turto dalies, į kurią pretenduojama.
„Jei pora gyveno kartu 30 metų, augino vaikus ir kūrė bendrą ūkį, teismas dažnai priteisia dalį turto arba piniginę kompensaciją. Tačiau jei vienas partneris uždirbo daug daugiau, dalis gali būti padalinta ne po lygiai, o proporcingai pajamoms“, – sako J. Karvelė.
Išvada: ar Rūta gali tikėtis dalies buto?
Teoriškai – taip, tačiau jai teks įrodyti savo indėlį į bendrą gyvenimą ir buto įsigijimą. Jei Rūta prisidėjo finansiškai arba prižiūrėjo vaikus, teismas gali jai priteisti dalį turto ar piniginę kompensaciją.
Kad išvengtų tokių problemų ateityje, poroms rekomenduojama iš anksto apsvarstyti teisinius aspektus – registruoti bendrą nuosavybę arba pasirašyti sutartį, aiškiai apibrėžiančią turto dalis.
