Visuomenininkas, žurnalistas ir „Laisvės TV“ įkūrėjas Andrius Tapinas socialiniuose tinkluose pasidalijo pranešimu apie esą politikos UTMA rungtynes primenantį politologės Rimos Urbonaitės ir premjerės Ingos Ruginienės pokalbį. Internautai irgi reagavo, kad šį interviu esą gali „klausyti ir žiūrėti tik stiprių nervų žmonės“.
Minimas „Laisvės TV“ interviu įvyko Vyriausybėje. Politologė R. Urbonaitė uždavinėjo klausimus ministrei pirmininkei I. Ruginienei apie svarbiausius valstybės reikalus.
R. Urbonaitė pirmiausia klausė, kodėl dar praėjusių metų gruodį I. Ruginienė balsavo už LRT įstatymo projektą, kuris esą buvo akivaizdžiai susijęs su LRT direktorės Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės atleidimu.
„Buvo vienas vienintelis straipsnis ir, mano supratimu, tai nėra kokybiškos teisėkūros pavyzdys“, – teigė R. Urbonaitė.
Į tai I. Ruginienė šypsodamasi atsakinėjo, kad politologė esą jau pati suformavo atsakymą, kokio tikėtųsi.
„Kažkaip net nežinau, ar man čia vargintis savo nuomonę pasakyti“, – juokavo ji.
Vis dėlto galiausiai argumentavo, kad šiomis pataisomis esą norėjo suteikti didesnes galimybes LRT tarybai veikti.
„Daugiau atsirastų demokratijos, daugiau atsirastų skaidrumo ir tai sąlygojo Valstybės kontrolės išvados. Audito išvados parodė nemažai pastabų“, – tikino premjerė.
Vis dėlto R. Urbonaitė atkirto, kad nebuvo atsakyta į klausimą dėl galimo noro paprasčiau atleisti LRT direktorę. Moterys pradėjo kalbėti viena per kitą.
Galiausiai I. Ruginienė pasisakė, kad „jūs galite tęsti tokį stilių, kai jūs tik paklausiate ir atsakote, o aš tiesiog pasėdėsiu.“
Tačiau R. Urbonaitė neatlyžo pastebėdama, kad I. Ruginienė taip ir neatsako tiesiai į klausimą dėl LRT direktorės atvejo.
Susikirto, kaip buvo anksčiau
Galiausiai politologė tikslino premjerę, kad esą slaptas balsavimas LRT taryboje anksčiau irgi nebuvo įtvirtintas, kaip teigė I. Ruginienė.
„Anksčiau buvo galimybė slaptam balsavimui“, – pakartojo ministrė pirmininkė.
„Nebuvo“, – atrėmė R. Urbonaitė.
Taip pat politologė teiravosi, kodėl praeitais metais buvo nuspręsta priimti LRT įstatymo pataisas skubos tvarka. Ji klausinėjo ministrės pirmininkės, ar ši žino, kokiomis aplinkybėmis gali būti sprendžiama priiminėti įstatymus skubos tvarka.
„Įvairiom aplinkybėm, kuomet reikalinga skuba“, – kiek stabtelėjusi atsakė premjerė.
I. Ruginienė stengėsi išlikti rami, bet galimai šiek tiek susierzino.
Buvo aptarti ir kiti klausimai – galimas Konstitucinio Teismo politizavimas, kai į teisėjus buvo siūlomas socialdemokratas Julius Sabatauskas, taip pat ir galimi nepotizmo atvejai kai kuriose ministerijose.
R. Urbonaitė tikino, kad rėmėsi savo šaltiniais dėl kai kurių atvejų, tačiau I. Ruginienė atrėmė, kad negali pasitikėti tik nuogirdomis, kai pati nėra gavusi faktų ir įrodymų.
Visame interviu buvo galima jausti, kad ministrė pirmininkė jautėsi taip, jog esą politologė bando jai įpiršti savo nuomonę jau užduodama klausimą.
Komentatoriai pašėlo
Komentatoriai, kurie žiūrėjo šį interviu, I. Ruginienės atžvilgiu buvo negailestingi ir dalijosi labai neigiama nuomone.
„O, vargeli, kam ją kalbinti, ir taip aišku, kad nieko protingo nepasakys… Įspūdis, kad ji aplamai nesupranta, apie ką klausiama“, – komentavo vienas internautas.
„Čia tik įrodymas kokia ji neadekvati ir kaip save vertina neadekvačiai. Eiti kalbėti pas Urbonaitę ir nesuprasti, kad atrodysi labai labai prastai“, – antrino kitas.
„Aš laikau save feministu, esu už lygias moterų ir vyrų teises, palaikau ir gerbiu moteris karjeristes, mokslininkes, inovatores. Nu bet čia tiesiog durna boba“, – tikino dar vienas.
LSDP: ne interviu, o žurnalisto monologas
Vis dėlto po pasirodžiusios kritiškų komentarų lavinos pasisakė ir Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Jos atstovai socialiniuose tinkluose pasidalijo nuomone, ką mano apie interviu klausimus uždavinėjusią R. Urbonaitę.
„Ne interviu, o žurnalisto monologas: tyčia klaidinami žiūrovai?
Aštrūs, nepatogūs klausimai politikoje yra būtini – politikai privalo atsakyti į visuomenei rūpimus, kartais nemalonius klausimus. Tačiau kas nutinka, kai žurnalistas nustoja klausti ir ima dėstyti savo poziciją? Kyla dar vienas klausimas – ar normalu, kad pats žurnalistas pripažįsta, jog į interviu atėjo „su savo nuomone“? Ar tai vis dar galima laikyti žurnalistika?
Tokią praktiką, panašu, yra įvaldžiusi „Laisvės TV“ ir politologė Rima Urbonaitė, kurios laidose pašnekovas neretai kalba mažiau nei pati vedėja. Susidaro įspūdis, kad žurnalistas labiau kalba nei klauso, o atsakymai iš dalies suformuluojami dar prieš juos išgirstant.
Kam tada kviesti pašnekovą, jei didelė dalis argumentų jau pateikiama žurnalisto? Tokiu atveju interviu formatas praranda savo esmę.
Įsivaizduokime, jei tokios laidos kaip BBC Hardtalk ar „60 Minutes“ daugiau laiko skirtų žurnalisto pasisakymams nei pašnekovo atsakymams. Ar jos vis dar būtų laikomos kokybiškos žurnalistikos pavyzdžiais?
Galime nesutarti įvairiais klausimais, galime kritikuoti vieni kitus, tačiau svarbu neprarasti diskusijos kultūros. Išsaugokime elementarias debatų ir demokratinio dialogo vertybes!“, – buvo teigiama LSDP viešame pasisakyme.
Ekspertas baisėjosi Ruginiene
Patyręs marketingo ir komunikacijos praktikas Tomas Kirša taip pat feisbuke išdėstė, ką mano apie įvykusį aštrų interviu. Jo teigimu, ministrė pirmininkė atėjo labai nepasiruošusi.
„Jei didelės įmonės CEO į interviu apie strateginius tikslus ateitų taip „pasiruošęs“ kaip I. Ruginienė – kitą dieną jis kraustytų stalą, o ne ieškotų užuojautos dėl „nemandagaus“ tono.
Stebint politologės R. Urbonaitės interviu su I. Ruginiene, norisi kalbėti ne apie politiką, o apie elementarią vadovo higieną ir komunikacijos strategiją.
Šiandien Urbonaitė viešai plakama, bet profesionalo akimis tai buvo puiki pamoka tema: „Kaip (ne)turėtų atrodyti aukščiausio lygio vadovo susidūrimas su realybe“, – komentavo jis.
T. Kirša taip pat išdėstė keletą savo įžvalgų iš vadybinės perspektyvos ir pasidalijo, kas jam patiko ir kas nepatiko.
„Pagarba R. Urbonaitei už namų darbus. Tai yra standartas. Atėjimas į eterį su giliu pasiruošimu ir gebėjimu vesti pokalbį be nuolaidų yra tai, už ką profesionalams mokami pinigai.
Komandos „failas“. Jei I. Ruginienės vietoje būtų didelės įmonės CEO, o tema būtų bendrovės tikslai, po tokio pokalbio akcininkų pasitikėjimas tiek vadovu, tiek jo komanda kristų žemiau plintuso. Premjerės komandai čia rašau riebų kuolą. Panašu, kad jie pamiršo esminę taisyklę – „nutiko gyvenimas“.
Snaigučių (snowflakes) kultūra. Politikai per daug įsijautė į savo neliečiamumo burbulą. Jie mano esantys „dievo avinėliai“, kuriems visi privalo rodyti pagarbą vien už statusą. Tačiau pagarba atsiranda tada, kai ji veikia abipusiai. Reikalauti mandagumo (kad ir per sėkėjus, bei komandą), kai pats ateini nepasiruošęs ir nesupranti klausimų esmės – tiesiog vadybinis neįgalumas“, – sakė marketingo ir komunikacijos praktikas.
Jo nuomone, aukščiausio lygio vadovas privalo domėtis ne tik savo įvaizdžiu, bet ir pašnekovo stiliumi.
„Jei eini į pokalbį su aštriu politologu, tikėtis švelnaus masažo yra naivu. Tai rodo arba aroganciją, arba visišką situacijos nevaldymą“, – teigė T. Kirša.
