Diskusijos apie taršių automobilių mažinimą Lietuvoje įgauna pagreitį. Vis dažniau kalbama apie naujus mokesčius, griežtesnius ribojimus ir spaudimą rinktis mažiau taršias transporto priemones. Tačiau susisiekimo ministras pabrėžia – sprendimai turi būti ne tik efektyvūs, bet ir socialiai teisingi.
Senas automobilių parkas – ne pasirinkimas, o realybė
Pasak ministro, Lietuvoje vyraujantis senas automobilių parkas nėra atsitiktinumas. Vidutinis automobilio amžius šalyje viršija 16 metų. Tai rodo ne įpročius, o gyventojų finansines galimybes.
Daugelis žmonių renkasi senesnius ir pigesnius automobilius, nes neturi galimybių įsigyti naujesnių. Dažniausiai tai būna dyzeliniai automobiliai, atvežti iš Vakarų Europos. Tokį pasirinkimą lemia kaina, o ne sąmoningas noras teršti aplinką.
Ministras akcentuoja, kad situacija didmiesčiuose skiriasi. Pavyzdžiui, Vilniuje matomos naujesnių automobilių tendencijos. Tačiau Lietuva nėra tik didieji miestai. Regionuose gyventojų finansinės galimybės yra ribotesnės, todėl sprendimai turi apimti visą šalį.
Prievarta neveiks – reikia sudaryti sąlygas
Viešojoje erdvėje dažnai pasigirsta siūlymų didinti mokesčius ar akcizus. Taip pat kalbama apie spaudimą gyventojams rinktis elektromobilius. Tačiau ministras įspėja – tokios priemonės gali būti neveiksmingos.
Pasak jo, žmonių negalima versti keisti automobilio, jei jie neturi tam finansinių galimybių.
Automobilis daugeliui yra būtinybė, o ne prabanga. Ypač regionuose, kur viešasis transportas nėra pakankamai išvystytas.
Ministro teigimu, pirmiausia reikia didinti gyventojų pajamas ir sudaryti realias galimybes rinktis mažiau taršias transporto priemones. Tik tuomet pokyčiai bus natūralūs ir ilgalaikiai.
Mokesčių politika kelia klausimų
Tarptautinės institucijos jau yra atkreipusios dėmesį į Lietuvos taikomą sistemą. Dabartinis registracijos mokestis vertinamas kaip nepakankamai tikslus. Siūloma svarstyti taršos mokestį.
Vis dėlto ministras pabrėžia, kad dabartinė skaičiavimo metodika turi trūkumų. Tarša vertinama pagal sunaudojamo kuro kiekį. Tai reiškia, kad didelę įtaką turi tranzitinis transportas, o ne tik vietos gyventojai.
Jei kuras Lietuvoje yra pigesnis nei kaimyninėse šalyse, čia jo parduodama daugiau. Dėl to susidaro įspūdis, kad šalis teršia labiau, nors dalį kuro sunaudoja per Lietuvą važiuojantis transportas.
Žalias kursas – pagalba, o ne spaudimas
Ministras aiškiai įvardija savo poziciją – žalias kursas neturi tapti spaudimo priemone. Jis turi padėti gyventojams, o ne juos bausti.
Pasak jo, taršos mažinimas neturėtų būti grindžiamas vien tik mokesčiais. Yra ir kitų būdų mažinti poveikį aplinkai. Tai apima investicijas į atsinaujinančią energetiką, saulės elektrines ir efektyvesnius namų ūkius.
Ministras taip pat pabrėžia, kad nereikėtų visos atsakomybės perkelti tik automobilių savininkams. Sprendimai turi būti kompleksiniai ir apimti skirtingas sritis.
Automobilis – būtinybė, ne prabanga
Vienas svarbiausių akcentų – automobilis daugeliui gyventojų yra būtinas kasdieniam gyvenimui. Todėl papildomi mokesčiai gali tapti dar viena finansine našta.
Ministras išskiria, kad apie didesnius mokesčius būtų galima kalbėti tik prabangių ar papildomų automobilių atveju. Tačiau pagrindinio šeimos automobilio apmokestinimas, jo nuomone, būtų socialiai neteisingas.
Diskusijos dėl taršos mažinimo Lietuvoje tik įsibėgėja. Tačiau aišku viena – sprendimai turės rasti balansą tarp aplinkosaugos tikslų ir žmonių galimybių.
