Demenciją nulemia daugybę veiksnių. Nėra vieno vienintelio, kuris atsakytų – kodėl žmogaus smegenys degeneruoja, taigi ir vieno atsakymo – kaip stabdyti šį procesą nėra. Vis dėlto, mokslininkai nuolat tiria, kaip vieni ar kiti procesai veikia smegenis, atranda ryšį, kurie mūsų įpročiai labiausiai žaloja smegenis.
Neseniai buvo atliktas dar vienas iš tokių tyrimų, kuriame atrasta, kad vienas kone dažniausių žmonių įpročių šiandien gali būti reikšmingai susijęs su smegenų, kognityvinių funkcijų prastėjimu.
Naujo tyrimo duomenimis, televizijos žiūrėjimas ir kiti protiškai pasyvūs įpročiai glaudžiai siejami su didesne demencijos rizika, o protą labiau įtraukiančios veiklos, pavyzdžiui, kryžiažodžių sprendimas, atrodo, suteikia tam tikrą apsaugą, rašo cnn.com.
Šie rezultatai papildo mūsų žinias apie smegenų sveikatą ir senėjimą bei rodo, kad kognityvinė veikla yra ne mažiau svarbi nei fizinė veikla. Siekiant geriau suprasti, ką reiškia šis tyrimas ir kaip galime geriau apsaugoti savo smegenų sveikatą, kalbėta su CNN sveikatos eksperte dr. Leana Wen ir universiteto klinikos docente George Washington.
„Vykdant šį tyrimą beveik du dešimtmečius buvo stebima daugiau nei 20 000 suaugusiųjų Švedijoje. Siekta ištirti, kaip įvairūs sėslaus gyvenimo būdo tipai susiję su demencijos išsivystymo rizika.
Tyrimo pradžioje dalyvių amžius buvo nuo 35 iki 64 metų. Jie nurodė, kiek laiko praleidžia sėdėdami ir kokias veiklas tuo metu vykdo. Šie duomenys buvo susieti su vėliau diagnozuota demencija, per beveik 20 metų pasireiškusia 569-iems tyrimo dalyviams“, – „American Journal of Preventive Medicine“ žurnale paskelbtą tyrimą komentavo Dr. Leana Wen.
Tyrėjai atpažino svarbių skirtumą tarp protiniu požiūriu pasyvių ir protiniu požiūriu aktyvių sėslaus gyvenimo būdo formų. Jie nustatė, kad asmenys, kurie daugiau laiko praleisdavo protiniu požiūriu pasyviose veiklose, turėjo žymiai didesnę riziką vėliau susirgti demencija. Priešingai, laikas, praleistas sėdint, bet užsiimant protiniu požiūriu aktyviomis veiklomis, buvo susijęs su mažesne rizika.
Taip pat modeliuodami mokslininkai išsiaiškino, kas galėtų nutikti, jei žmonės pakeistų savo elgesį. Vienos protiniu požiūriu pasyvios valandos pakeitimas aktyvia, anot jų, sumažintų demencijos riziką 7 proc. O protinės veiklos ir fizinio aktyvumo derinimas parodė dar didesnę naudą – 11 % mažesnę demencijos išsivystymo riziką.
Ko vertėtų vengti?
Paklausta, ko labiausiai derėtų atsisakyti, L.Wen įvardijo protiškai pasyvius užsiėmimus, kurie nereikalauja kognityvinių pastangų. Vienas iš ryškiausių – skrolinimas ar pasyvus naršymas ekranuose. Prie tokių priskirtas ir televizijos žiūrėjimas.
Moteris siūlė šias veiklas keisi gerokai vertingesnėmis mūsų smegenims. Šiai grupei priskiriamos tokios veiklos kaip skaitymas, dėlionių sudėliojimas, pomėgių, pavyzdžiui, mezgimo ar siuvimo, užsiėmimas arba darbas kompiuteriu, reikalaujantis mąstymo ir informacijos apdorojimo.
Iš esmės skirtumas yra tas, ar smegenys aktyviai dirba, ar ne. Du žmonės tiek pat laiko gali tiesiog sėdėti, tačiau kognityvinis poveikis smegenimis nuo pasirinktos veiklos gali labai skirtis.
„Vienas iš paaiškinimų – kad smegenims yra naudinga susidurti su iššūkiais. Kognityvinė veikla padeda išlaikyti neuroninius ryšius ir gali stiprinti vadinamąjį kognityvinį rezervą – smegenų gebėjimą prisitaikyti“, – L.Wen.
Kai žmonės ilgą laiką užsiima veikla, reikalaujančia labai mažai protinių pastangų, tam tikri „smegenų takai“ stimuliuojami jau ne taip intensyviai. Kai mėnesius ar metus trūksta tokių užsiėmimų, ima blogėti atmintis, kognityvinės funkcijos.
Taip pat įtakos prastėjančioms smegenų funkcijoms gali turėti ir kiti veiksniai. Protiniu požiūriu pasyvios veiklos paprastai susijusios su ilgais ir nepertraukiamais sėdėjimo laikotarpiais, o tai gali sumažinti kraujo pritekėjimą į smegenis. Aktyvesnės veiklos naudingos tuo, kad dažnai pertraukiamos nedideliais dėmesio ar judesio pokyčiais.
Be to, protinę veiklą skatinančios užduotys dažnai yra labiau socialinio pobūdžio arba interaktyvios, o tai savaime siejama su geresniais kognityvinių gebėjimų rezultatais. Tam įtakos gali turėti ir miegas.
Žmonės, kurie daugiau laiko skiria pasyvioms veikloms, gali skųstis prastesne miego kokybe, o šis vis dažniau pripažįstamas kaip svarbus veiksnys efektyviai smegenų veiklai.
Svarbu paminėti, kad šis tyrimas negali įrodyti priežastinio ryšio. Gali būti, kad žmonės, kurių pradinės kognityvinės funkcijos yra geresnės, yra labiau linkę rinktis protinę veiklą. Taigi, nors tyrimo rezultatai yra įtikinami, juos reikėtų vertinti kaip sąsają, o ne kaip įrodymą, kad pasyvių veiklų pasirinkimas tiesiogiai lemia demenciją.
