Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto griežtai sureagavo į Lietuvos užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio pasisakymą apie rusiškos naftos pirkimą.
Budapeštas Budrio žodžius pavadino netinkamais ir pareiškė, kad Baltijos šalys esą „šoka pagal Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio dūdelę“.
„Lietuvos užsienio reikalų ministras pareiškė, kad jam būtų gėda gyventi šalyje, kuri perka pigią rusišką naftą. Tačiau kolega neteisingai supranta situaciją. Baltijos šalys jau seniai šoka pagal Zelenskio dūdelę ir daro tai, ką jis liepia“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė P. Szijjarto.
Diskusija kilo po K. Budrio pasisakymo apie Europos Sąjungos sankcijas Rusijos energetikai. Lietuvos ministras kritikavo siūlymus švelninti ribojimus vien dėl mažesnių energijos kainų.
„Matome, kokia yra pigesnės naftos kaina kai kurioms valstybėms. Tai yra politinės autonomijos praradimas ir priklausomybė nuo Rusijos. Man būtų gėda gyventi valstybėje, kuri dėl kelių dolerių pigesnės naftos daro tokius sprendimus“, – sakė K. Budrys.
Jo teigimu, Europos Sąjunga neturėtų nusileisti pagundai mažinti kainas atsisakant sankcijų Rusijos naftai.
Įtampa kilo ir dėl situacijos pasaulinėje naftos rinkoje. Po konflikto Artimuosiuose Rytuose ir Irano veiksmų Hormūzo sąsiauryje pasaulyje pradėjo kilti naftos kainos.
Reaguodamas į tai Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas paragino Europos Sąjungą sustabdyti sankcijas Rusijos naftai ir dujoms. Pasak jo, tai padėtų sumažinti augančias energijos kainas.
Tačiau Budapeštas taip pat pabrėžia, kad Vengrija nesiruošia atsisakyti savo energetinės politikos.
„Mums niekas negali nurodinėti, iš kur pirkti naftą. Niekas negali priversti mūsų mokėti daugiau. Skirtingai nei Baltijos šalys, mes priešinamės Zelenskio spaudimui ir giname savo suverenitetą“, – teigė P. Szijjarto.
Europos Sąjunga rusiškos naftos importą jūra uždraudė dar 2022 metais. Tuo metu naftos eksportas vamzdynais per Ukrainą į kai kurias šalis, tarp jų Vengriją ir Slovakiją, pastaraisiais mėnesiais taip pat susiduria su apribojimais.
Europos Komisija pabrėžia, kad dėl augančių naftos kainų Maskva gauna papildomų pajamų. Skaičiuojama, kad nuo konflikto pradžios Irane Rusija kasdien uždirba apie 150 milijonų JAV dolerių daugiau iš naftos pardavimų.
Ši situacija dar labiau aštrina diskusiją Europos Sąjungoje apie tai, kaip suderinti energetinį saugumą, ekonominius interesus ir sankcijų politiką Rusijos atžvilgiu.
