Ingrida Šimonytė sukritikavo prezidentą Gitaną Nausėdą ir jo komandą dėl požiūrio į 2027 metų valstybės biudžetą. Buvusi premjerė teigia, kad Prezidentūra pernelyg ramiai vertina planuojamą deficitą, o kalbėdama apie galimus skolos ribojimus ir gynybos finansavimą klaidina gyventojus.
Ginčas kilo Seimui pradėjus svarstyti kitų metų biudžeto projektą. Jame numatytas 3,8 proc. valdžios sektoriaus deficitas – didesnis nei Europos Sąjungos nustatomas 3 proc. orientyras. Projektas dar nėra galutinai patvirtintas, todėl jo skaičiai svarstymo metu gali keistis.
Prezidentūra tikisi, kad deficitas vėliau mažės
Prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius anksčiau sakė, kad tikimasi iki 2029 metų parengti planą, kuris leistų deficitą sumažinti iki 3 proc. BVP.
Šimonytė tokį požiūrį vertino skeptiškai. Jos teigimu, Prezidentūra pateisina deficitinį biudžetą ir elgiasi tarsi būtų valdančiosios koalicijos partnerė. Buvusi premjerė taip pat perspėjo, kad papildomi prezidento siūlymai gali pareikalauti dar daugiau valstybės lėšų.
Jos vertinimu, jeigu būtų įgyvendinti visi šiuo metu aptariami pasiūlymai, 2029 metų deficitas galėtų pasiekti net 5 proc. BVP. Tai – Šimonytės politinis perspėjimas, o ne patvirtinta būsimo biudžeto prognozė.
Ginčas dėl gynybos išlaidų ir skolos ribojimų
Šimonytė atskirai sukritikavo Prezidentūros pasisakymus apie siūlomą fiskalinės valdysenos įstatymą. Ji teigė, kad projekte yra numatyta išimtis gynybos išlaidoms, kurioms taikomas Europos Komisijos leidimas, todėl skolos ribojimai automatiškai neužkirstų kelio didinti finansavimą gynybai.
Ši diskusija vyksta tuo metu, kai 2027 metų biudžeto projekte gynybai kartu su Gynybos fondu numatyta skirti apie 4,8 mlrd. eurų, arba 5 proc. BVP. Finansų ministerija skelbia, kad dalis išlaidų būtų finansuojama skolintomis lėšomis.
Taigi ginčo esmė – ne vien tai, ar reikia finansuoti krašto apsaugą. Politikai nesutaria, kaip suderinti gynybos poreikius, socialinius įsipareigojimus, prezidento siūlomas priemones ir valstybės finansų tvarumą.
Šimonytės kritika pasiekė ir finansų ministrą
Tą pačią dieną Šimonytė griežtai pasisakė ir apie finansų ministrą Taurimą Valį, Seime pristačiusį biudžeto projektą. Ji apkaltino ministrą nepakankamai gerai įvertinus ekonomikos situaciją ir ankstesnių metų patirtį.
Valys savo ruožtu aiškino, kad biudžetas rengtas siekiant vienu metu sustiprinti gynybą, didinti gyventojų pajamas ir išlaikyti valstybės finansus tvarius. Vyriausybė taip pat pabrėžia, kad išlaidos skirtos ne tik gynybai, bet ir pensijoms, atlyginimams bei kitoms socialinėms reikmėms.
Šimonytės kritika buvo nukreipta ir į biudžeto skaičius, ir į tai, kaip valdžia juos aiškina visuomenei. Ji ragina vertinti ne vien kitų metų planus, bet ir tai, kaip deficitas bei valstybės skola gali keistis vėlesniais metais.
Ką tai reiškia gyventojams?
Kol kas tai yra politinis ginčas dėl biudžeto projekto, o ne jau priimtas sprendimas dėl naujų mokesčių ar išmokų mažinimo. Galutinis biudžetas dar svarstomas Seime, todėl skirtingos jo dalys gali būti koreguojamos.
Gyventojams verta sekti, ar bus patvirtinti planuojami pensijų ir atlyginimų didinimai, kokios sumos bus skirtos gynybai ir kokį deficitą galutinai numatys Seimas. Taip pat svarbu atskirti politinius vertinimus nuo priimtų sprendimų: Šimonytės perspėjimas dėl galimo 5 proc. deficito yra jos argumentas diskusijoje, o ne patvirtintas 2029 metų skaičius.
Biudžeto svarstymas parodys, ar Seimas pritars Vyriausybės numatytam išlaidų ir skolinimosi planui, ar reikalaus jį keisti. Tuo metu Šimonytės kritika Nausėdai dar kartą išryškino platesnį klausimą: kaip valstybė gali skirti daugiau gynybai ir kartu užtikrinti, kad ilgainiui auganti skola netaptų našta gyventojams.
