Seime įsibėgėja naujas karštų diskusijų ratas: 50 parlamentarų pritarė siūlymui svarstyti draudimą darbo migrantams atsivežti savo šeimas. Iniciatyvos autorius Vytautas Sinica tikina – sprendimą būtina priimti dar iki Naujųjų metų, nes 2026 m. prasidėtų masinis prašymų bumas.
Tačiau ekspertai kalba atvirai: toks draudimas būtų ne tik nehumaniškas, bet ir akivaizdžiai prieštarautų ES teisės aktams. Migrantai, anot jų, galėtų paduoti Lietuvą į teismą – ir tikimybė, kad jie laimėtų, būtų itin didelė.
„Turime skubėti“: Sinica įžvelgia artėjančią bangą
V. Sinica savo socialiniuose tinkluose giriasi surinkęs 50 Seimo narių parašų, kad klausimas būtų skubiai įtrauktas į darbotvarkę.
Jis aiškina, kad dabartinė tvarka suteikia teisę prašyti šeimos susijungimo po trejų darbo metų Lietuvoje. O didžioji migrantų banga, anot jo, prasidėjo 2022-aisiais – tad 2026-ieji bus pirmieji masinio prašymų teikimo metai.
„Tai tapo aktualu, nes iki šiol tokios galimybės banga dar nebuvo pasiekusi“, – aiškina jis.
Vis dėlto Sinicos pareiškimus lydėjo kaltinimai kurstant baimę. Vilniaus meras Valdas Benkunskas pabrėžė, kad grėsmių nefiksuoja, tačiau Sinica atkerta, jog visuomenėje esą jaučiamos „permainos tiek gatvėse, tiek institucijose“.
Ekspertai: „Tai būtų nehumaniška ir pavojinga pačiai valstybei“
Diversity Development Group tyrėjas Ivan Trunov pabrėžia – šeimų atskyrimas prieštarauja elementariai žmogaus teisei būti kartu.
„Tokie ribojimai migracijos politikai smogtų per esminį – žmogiškumą“, – akcentuoja jis.
Jo teigimu:
- šeima yra svarbiausias atspirties taškas migrantui;
- šeimos nebuvimas slopina integraciją, motyvaciją, saugumo jausmą;
- migrantai Lietuvoje itin aktyvūs darbo rinkoje, tad apribojimai paliestų ir ekonomiką.
Be to, 76 proc. Lietuvos gyventojų palaiko migrantų teisę į šeimos susijungimą – tai rodo ir apklausos.
Teisininkai: Lietuva tikrai pralaimėtų bylas
DDG ekspertė Urtė Petrulytė primena: ES teisė šiuo klausimu yra labai aiški.
2003 m. Direktyva dėl šeimos susijungimo – jau įgyvendinta Lietuvoje, o Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 8 straipsnis tiesiai sako: žmonės turi teisę į šeimos gyvenimą.
„Jei Seimas priimtų tokį ribojimą, kiekvienas migrantas galėtų paduoti Lietuvą į EŽTT ir beveik garantuotai laimėtų“, – teigia ji.
Ekspertė taip pat pabrėžia: masinio šeimų antplūdžio baimė – nepagrįsta. Procesą riboja griežti kriterijai: finansai, būstas, draudimas, ryšių įrodymas, leidimo trukmė.
ES kryptis – priešinga Sinicos siūlymui
Naujasis Migracijos ir prieglobsčio paktas pabrėžia integraciją ir šeimos susijungimo svarbą. Tad, ekspertės teigimu, net jei Lietuva dabar įvestų ribojimus, ateityje ES juos vis tiek panaikintų.
Benkunskas ramina: „Getų Vilniuje nebus“
Užsienio šalyse matomi migrantų getai, anot sostinės mero, Vilniui negresia. Tačiau jis pabrėžia – Lietuva privalo išmokti Vakarų šalių pamokas ir nuo pradžių valdyti procesus, o ne griebtis drakoniškų ribojimų.
„Svarbu turėti tinkamus įstatymus – tokius, kurie reguliuoja, o ne kuria naujas problemas“, – sako meras.
