Kol pasaulis stebi JAV prezidento pareiškimus dėl Europos saugumo, ekspertai įspėja – Europa turi stiprinti savo gynybą ir mažinti priklausomybę nuo Amerikos pagalbos. Priešingu atveju, jau kitais metais žemyne gali prasidėti didelis karas.
Karo grėsmė reali
Austrų karo ekspertas Gustavas Gresselis vokiečių žiniasklaidai „WELT“ teigė, kad Europos šalys turi ruoštis galimam Rusijos puolimui. Jis abejoja, ar JAV vadovaujant Donaldui Trumpui laikysis savo įsipareigojimų NATO sąjungininkėms.
„Mes jau gyvename be amerikietiško branduolinio skėčio. Reikia galvoti apie naujas apsaugos priemones, tokias kaip Prancūzijos branduolinė galia“, – sako Gresselis.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda po virtualaus susitikimo dėl paramos Ukrainai pabrėžė, kad JAV vis dar siekia spausti Rusiją, tačiau klausimas, ar to pakaks, išlieka atviras.
Austrų karo ekspertas: „Gali nutikti taip, kad jau kitais metais Europoje prasidės didelis karas“
Tačiau austrų karo ekspertas G. Gresselis laiko tikėtinu tolesnį Rusijos puolimą Europoje. Jis netiki, kad amerikiečių saugumo garantijos valdant D. Trumpui dar turės reikšmės. Vokietijai esą reikia tiek privalomosios karo tarnybos, tiek tam tikrų ginklų, kad taptų pasirengusi karui, sekmadienį skelbė Vokietijos žiniasklaida „WELT“.
Socialiniuose tinkluose šiuo Vokietijos žiniasklaidoje publikuotu pasisakymu pasidalijo K.
Adenauerio fondo Lietuvoje vadovė Fausta Šimaitytė.
„Visi pokalbiai Kremliaus požiūriu yra skirti tam, kad laimėtų laiką ir atidėtų Vakarų paramą Ukrainai. Rusija pateiks naujas taikos sąlygas, o Trumpas vėl klausinės, kodėl Ukraina jų nepriima.
Mes esame prieškarinėje situacijoje. Jei atsižvelgsime į blogiausią scenarijų, gali nutikti taip, kad jau kitais metais Europoje prasidės didelis karas. Tačiau aš nemanau, kad tai įvyks dar šiais metais. Net jei amerikiečiai visiškai nutrauktų paramą, Ukraina nekris iš karto“, – socialiniuose tinkluose politologo G. Gresselio mintmis dalijasi F. Šimaitytė.
Pabrėžiant Europos savarankiškumą ir nepriklausomybę nuo JAV, užsiminta ir apie Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono siūlymą, jog Prancūzijos turimi branduoliniai ginklai galėtų veikti kaip atgrasymo priemonė visai Europa ir gintų žemyną nuo Rusijos grėsmės.
„Amerikos pagalba Rusijos išpuolio prieš Europą atveju yra mažai tikėtina. Vis dėlto NATO vis dar turi funkciją, nes egzistuoja nusistovėjusios planavimo grupės ir struktūros. Kiekviena užpulta valstybė ir toliau gali pasikliauti pagalba Europoje.
Trumpo aplinka bijo branduolinio karo dar labiau nei Baidenas. Ir jie niekina Europą. Todėl nematau jokios galimybės, kad amerikiečiai rimtos Rusijos branduolinės grėsmės atveju rizikuotų savo egzistencija dėl mūsų. Iš esmės mes jau gyvename be amerikietiško branduolinio skėčio.
Todėl laikau būtina naują apsaugą iš Prancūzijos. Keletas patikimų branduolinių ginklų yra geriau nei daug neįtikinamų. Protinga būtų nuclear sharing- sistema su branduoliniais ginklais, kurią galėtų naudoti ir sąjungininkai. Tai sustiprintų Europos atgrasymą“, – rašo F. Šimaitytė.
Ką gali padaryti Europa?
Ekspertai siūlo Europai stiprinti oro gynybą ir investuoti į naujas karines technologijas. Pasak Žalimo, Europa turėtų savarankiškai statytis gynybinius pajėgumus ir nebebūti priklausoma nuo JAV geranoriškumo.
„Turime skirti daugiau finansavimo gynybai, stabdyti prorusiškas politines įtakas, panaudoti įšaldytus Rusijos aktyvus Ukrainos reikmėms. Negalime delsti“, – sako europarlamentaras.
Anot Gresselio, norint realiai pasirengti karui ir išmokti Ukrainos karo pamokas, gali prireikti 3–5 metų. Tačiau sprendimai turi būti priimami jau dabar, kad Europa išliktų saugi ir nepriklausoma.
Karo grėsmė tampa vis aktualesnė, o Europa privalo imtis veiksmų, kol dar nevėlu.
