Lietuvoje kaip ant mielių augant kojų venų operacijoms nuo liepos 1 dienos ministerija brandina reikšmingus pokyčius. Pagal pirminį sumanymą, kompensuojamos tokios operacijos būtų tik tuomet, jei ligos stadija labai pažengusi. Tačiau nuogąstaujama, ar taip vis tik nebūtų rizikuojama pacientams patirti didesnes komplikacijas
Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) nusprendus peržiūrėti kriterijus tam tikroms dienos chirurgijos paslaugoms, tarp dalies medikų kilo sujudimas. Aršių diskusijų epicentre atsidūrė kraujagyslių chirurgai ir jų atliekamos lazerinės kojų venų operacijos.
SAM manymu, šiandien tokių operacijų atliekama per daug ir kyla klausimų, kiek jos mediciniškai pagrįstos, o kiek daugiau yra dėl kosmetinių sumetimų.
Valstybinės ligonių kasų (VLK) duomenimis, Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų tenka 600 kojų venų operacijų, kai Suomijoje – apie 120, Danijoje – apie 300, Vokietijoje – apie 350–380, JAV – apie 300. Pernai visoje Lietuvoje atlikta daugiau nei 16 tūkstančių tokių operacijų, 2023 m. jų buvo beveik 11 tūkst.
Aptarti susidariusios situacijos ministerijoje kelių specialybių atstovai susirinko dar vasario pabaigoje. Tačiau susitikimas nebuvo vaisingas – SAM vadovybė chirurgams davė mėnesį laiko pagrįsti lazerinių operacijų poreikį.
Priešinasi, kad dingtų kompensacija 70–80 proc. venų operacijų
Išvydę tokius SAM užmojus dalis medikų ėmė priešintis teigdami, esą naujoji tvarka tik sudarys sąlygas klestėti privatininkams.
Jonavos ligoninės kraujagyslių chirurgas Paulius Mocevičius teigė, kad giliųjų venų varikozė – itin paplitusi liga, o pagal naujus kriterijus didžioji dalis – 70–80 proc. venų operacijų būtų išbraukiama iš PSDF finansavimo.
„Tai būtų jau užleisti pacientai, kurie jau ateina praktiškai su besiformuojančiomis opomis. Ligą reikia gydyti tada, kada ji yra dar neįsisenėjusi, nes tai yra didelė dalis darbingo amžiaus žmonių, moterų, kurios yra po nėštumo, dėl genetiškai paveldimų dalykų žmones vargina ši patologija.
Tai taip pasakyti, kad su šita liga viskas gerai, kol tau nėra žaizdų ir opų, mano manymu, yra visiškai neteisinga pacientų atžvilgiu“, – prieš kurį laiką Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje kalbėjo jis.
Pasak kraujagyslių chirurgo, panaši tvarka prieš keletą metų jau buvo įvesta Latvijoje. „Ligonių kasa nusprendė apskritai nebefinansuoti kojų venų operacijų. Tai buvo naudinga tik kraujagyslių chirurgams, kurie dirba privačiame sektoriuje. Tiesą sakant, jie tikrai tapo milijonieriais, o paprasti žmonės nuo to tiktai kenčia.
Tai negali šitaip būti, kad mes savo šalyje nebegalėsime užtikrinti finansavimo būtent tokioms ligoms. Yra daugybė žmonių, kurie ateina su tromboze. Tai čia yra giliųjų venų trombozės, plaučių embolijos pavojus. Negalima sakyti, kad tai yra kosmetika, tik trumpo sijono reikalai ir to nebūtina gydyti“, – teigė Jonavos ligoninės chirurgas.
P. Mockevičius teigė, kad mūsų šalyje atliekama per daug chirurginių venų operacijų, mat pasaulyje jos daugiausiai atliekamos su lazeriu: „Didžiąją dalį – 95–99 proc. atvejų pacientus gali operuoti tokiu būdu. Ir nereikia chirurginės operacijos, kuri ilgina nedarbingumą, didina ligos atsinaujinimo tikimybę.“
Lietuva – tarp pirmaujančių šalių pagal venų varikozės operacijas
Lietuvos kraujagyslių chirurgijos draugijos valdybos narys, kraujagyslių chirurgas Martynas Laukaitis patvirtino, kad Lietuva iš tiesų yra tarp šalių, kuriose atliekama daugiausiai venų varikozės operacijų Europoje.
„Pastaraisiais metais matoma tendencija, kad daliai pacientų intervencijos atliekamos esant nepakankamoms indikacijoms, o kai kuriais atvejais – ir dėl kosmetinių priežasčių.
Taip pat praktikoje daugėja situacijų, kai pacientai nukreipiami operacijai nesant objektyvių venų varikozės požymių arba kai komplikacijų rizika yra per daug išpučiama. Dėl to kyla klausimas dėl racionalaus PSDF lėšų naudojimo“, – naujienų portalui tv3.lt komentavo gydytojas.
Pasak pašnekovo, šiuo metu siūlomi pakeitimai orientuoti į tai, kad kompensuojamas chirurginis gydymas būtų taikomas esant aiškiems, objektyviai dokumentuojamiems ligos požymiams – tai yra odos pokyčiams ir nustačius venų vožtuvų nesandarumą ultragarsinio tyrimo metu.
„Svarbu pabrėžti, kad venų varikozės gydymas gali būti taikomas ir ankstesnėse stadijose, tačiau šiais atvejais indikacijos dažniau yra susijusios su simptomais, kurie yra subjektyvesni ir sunkiau vienodai vertinami.
„Pastaraisiais metais matoma tendencija, kad daliai pacientų intervencijos atliekamos esant nepakankamoms indikacijoms, o kai kuriais atvejais – ir dėl kosmetinių priežasčių“, – sakė M. Laukaitis.
Ankstesnės varikozės stadijos dažnai susijusios su kosmetinėmis indikacijomis, nepagrįstomis žmonių baimėmis, o simptomai dažniausiai nėra stiprūs ir sunkiai objektyvizuojami. Didelei daliai pacientų šioje stadijoje galima taikyti konservatyvų gydymą ir gyvenimo būdo pokyčius“, – dėstė M. Laukaitis.
Norėdami operacijų dalis pacientų turėtų susimokėti patys
Gydytojo aiškinimu, patikslinus kriterijus, pacientams, kuriems liga yra pažengusi, gydymo galimybės neblogės, o tam tikrais atvejais gali net pagerėti dėl trumpėjančių eilių.
„Tuo metu pacientams, kuriems nustatyta ankstyvesnės stadijos liga, chirurginis gydymas nebūtų kompensuojamas, todėl už jį turėtų susimokėti patys“, – sakė M. Laukaitis.
Jis neslėpė, kad ši tema yra jautri ekonominiu požiūriu, nes venų varikozės operacijos yra pelninga procedūra. Taigi įsigaliojus tokiems pakeitimams pajamos automatiškai mažėtų tiek privačioms, tiek viešosioms gydymo įstaigoms, mat tiek vienos, tiek kitos šioms operacijoms gali sudaryti sutartis su VLK.
„Kai kur šios operacijos sudaro labai reikšmingą pajamų dalį, todėl kyla pasipriešinimas. Viešojoje erdvėje pasitaiko teiginių, kad pakeitimai skatins pacientų nukreipimą į privatų sektorių. Tačiau reikėtų akcentuoti, kad nekompensuojamos paslaugos gali būti teikiamos tiek privačiose, tiek valstybinėse gydymo įstaigose, todėl tai nėra vien tik privataus sektoriaus stiprinimo klausimas.
Tokie teiginiai, mūsų nuomone, yra manipuliatyvūs ir netikslūs. Šie siūlymai buvo svarstyti Lietuvos kraujagyslių chirurgijos draugijoje, ir dauguma narių pritarė principui, kad kompensavimas turėtų būti grindžiamas aiškiomis ir objektyviomis indikacijomis ir žalos pacientų sveikatai padaryta nebus“, – pabrėžė M. Laukaitis.
Pasigenda stiprių draugijų
Komentuodama situaciją Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos narė Auristida Gerliakienė savo ruožtu atkreipė dėmesį į platesnę problemą.
„Sveikinu patį principą, kad yra persvarstoma, kam turi būti naudojamos PLDF lėšos – tai sveikintinas žingsnis. Tačiau tas persvarstymas turėtų vykti tariantis su nevyriausybinėmis organizacijomis bei specialybinėmis draugijomis.
Jis turėtų būti paremtas ne, tarkime, Didžiosios Britanijos rodikliais, kurie yra maži, lyginant su Europos Sąjungos ar Vokietijos vidurkiais, o moksline literatūra bei Europos kraujagyslių chirurgų asociacijų rekomendacijomis ir protokolais.
Žvelgiant į dabartinę situaciją Lietuvoje, susidaro įspūdis, kad mūsų profesinės draugijos yra silpnos. Taip yra todėl, kad jų vadovais dažnai tampa skyrių vedėjai ar katedrų vedėjai – žmonės, skiriami ne tiek dėl visuomeninio aktyvumo, kiek dėl užimamo statuso. Egzistuoja griežta hierarchija – viskas priklauso nuo vadovo valios. Jei vadovas silpnas ar mažai domisi, sprendimus pradeda siūlyti kažkas kitas“, – kiek plačiau situaciją vertino medikė.
Pasak jos, tiek neurochirurgų skandalas, tiek dabartinė situacija su kraujagyslių chirurgais rodo, kad draugijos realiai nedalyvauja sprendimų priėmime ten, kur turėtų.
„Todėl kyla klausimas, ar pavieniai asmenys, teikiantys siūlymus teisės aktų pakeitimams, tikrai remiasi moksliniais įrodymais, ar visgi veikia kaip lobistai? Nors lobizmas savaime tikrai nėra blogas dalykas, tačiau šiuo atveju pasigendu sisteminio požiūrio ir veikimo, strateginio planavimo“, – komentavo A. Gerliakienė.
SAM: reikia bendro sutarimo
SAM planuojamų pakeitimų kol kas nekonkretina, tik nurodė, kad šiuo metu galutiniai sprendimai nėra priimti.
Sveikatos apsaugos viceministrė Laimutė Vaidelienė neseniai patikino, kad netrukus prieš patvirtinant patikslintą tvarką vėl bus sėdama prie bendro diskusijų stalo.
„Turėjome rimtą pasitarimą su angiochirurgais, bendraisiais chirurgais, taip pat – ir ligonių asociacijų atstovų. Iš tiesų kol kas neradome bendro sutarimų dėl indikacijų, nes visi supranta, kad iš tikrųjų kažkoks ribojimas yra reikalingas, bet kokio lygio jis turėtų būti, reikia bendro sutarimo.
Labai norėtumėme vėl susodinti specialistus prie bendro stalo tam, kad jie tarpusavyje susitartų, nes tikrai išsiskiria bendrųjų chirurgų ir angiochirurgų nuomonės. Manome, kad bet kuriuo atveju tam tikros indikacijos atsiras“, – prieš porą savaičių kalbėjo ji Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje.
Naujais kriterijais grįsta tvarka turėtų įsigalioti nuo liepos 1 d.
