Prezidentūra rado būdą, kaip paskatinti gimstamumą. Tėvams už antrą ir paskesnį vaiką – papildomai per mėnesį daugiau nei 400 eurų. Iš biudžeto per 10 metų tai galėtų pareikalauti apie milijardo eurų, tačiau, ekonomisto teigimu, jei priemonė būtų veiksminga, tai nėra daug.
Lietuva ne tik pavijo, bet ir pralenkė Vakarų valstybes. Tiesa, šį kartą ne ten, kur labai norėtųsi pirmauti.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Lietuvoje 2025 m. gimstamumo rodiklis nukrito žemiau 1 vaiko vienai moteriai – tai rodo gilią demografinę krizę.
- Prezidentas siūlo skatinti gimstamumą per GPM lengvatą šeimoms, susilaukusioms antro ar paskesnio vaiko.
- Siūloma, kad vienam iš tėvų iki 1 VDU (apie 2 312 eurų) nebūtų taikomas GPM, kas reikštų 426 eurų per mėnesį naudą.
- Lengvata galiotų 5 metus, o susilaukus dviejų vaikų (antro, trečio ar paskesnio) – 10 metų.
- Valstybei ši priemonė per 10 metų preliminariai kainuotų 0,5–1 proc. BVP.
2025 m. šalies suminio gimstamumo rodiklis nukrito žemiau vieneto vienai moteriai. Tai rodo gilią demografinę krizę, mat, norint populiacijos augimo, rodiklis turėtų siekti bent 2,1.
„Nieko nedarydami mes judame savotiško taikaus susinaikinimo keliu. Aš labai griežtą terminą vartoju, bet man panašu į tai. Tiesiog tauta, kaip mūsų gyvybės šaltinis, kaip visa tai, ką mes giname ir dėl ko mes gyvename, po 50–80 metų nustotų gyvuoti, ir tai būtų baisiausia, kas atsitiktų Lietuvoje per pastarąjį tūkstantmetį“, – LRT televizijos laidoje „Dienos tema“ teigė G.
Nausėda.
Nieko nedarydami mes judame savotiško taikaus susinaikinimo keliu – G. Nausėda
Kad žodžiai neliktų šūviu tyruose, jis skuba į pagalbą šeimoms ir teikia pasiūlymą. Kol kas tik žodžiu, tačiau tikina, kad jis pavasario Seimo sesijoje atsidurs ir ant politikų stalo.
Prezidentas siūlo gimstamumą skatinti šeimas atleidžiant nuo gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Tiesa, ne visas. Tik tas, kurios nuo įstatymo priėmimo susilauktų antrojo ar paskesnio vaiko. „Kuris iš tėvų pasinaudotų GPM lengvata už naujagimį – galėtų pasirinktų patys tėvai“, – komentuoja Prezidentūra.
Siūloma, kad vienam iš tėvų iki vieno vidutinio darbo užmokesčio (VDU) nebūtų taikomas GPM.
2026 m. VDU nustatytas dydis – 2 312,15 eurų. Vadinasi, po įstatymo priėmimo pagimdžius antrąjį arba paskesnį vaiką, per mėnesį būtų galima susigrąžinti net 426 eurus, o per metus – 5 112 eurų. Kasmet ši suma didėtų, mat augtų ir VDU.
Siūloma, gal GPM lengvata būtų taikoma penkerius metus. Vadinasi, per visą laikotarpį vienas iš tėvų galėtų susigrąžinti apie 25 tūkst. eurų.
„Tai būtų gana žymi paskata šioje srityje“, – sako prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius.
Kaip LRT.lt pažymėjo Prezidentūra, gimstamumui paskatinti skirta GPM lengvata galiotų už naujagimius, gimusius preliminariai nuo dabar (kai iškeliama idėja, ir jeigu priimamas įstatymas) iki 2032 metų, o šios lengvatos nauda, kaip sąlyginiu mokesčių kreditu, vienas iš naujagimių tėvų galėtų pasinaudoti kur kas ilgesniu periodu – nuo 2030 iki 2040 m. (tėvai pasinaudotų lengvata kada jiems palankiausia ir tinkama).
Be to, jeigu laikotarpiu iki 2032 m. gimtų du vaikai (antras, trečias ar paskesnis) – vienas iš tėvų galėtų gauti 10 metinių GPM grąžinimų, taikant juos nuo 2030 iki 2040 m. Vadinasi, finansinė nauda, vertinant šios dienos VDU, galėtų siekti net apie 50 tūkst. eurų.
Prezidentūros preliminariu vertinimu, investicija į gimstamumo skatinimą 2030–2040 m. (kai vyktų GMP metiniai susigrąžinimai) galėtų kainuoti biudžetui iš viso per visą dešimtmetį 0,5–1 proc. BVP.
Preliminariu vertinimu investicija į gimstamumo skatinimą 2030–2040 m. (kai vyktų GMP metiniai susigrąžinimai) galėtų kainuoti biudžetui iš viso per visą dešimtmetį 0,5–1 proc. BVP – Prezidentūra
Skaičiuojant labai abstrakčiai, tai būtų apie 0,5–1 mlrd. eurų.
„Teisę į kasmečius GPM susigrąžinimus (atlyginimo daliai iki 1 VDU) įgautų tėvai, susilaukę antro ir vėlesnio vaiko nuo įstatymo priėmimo iki 2032 m.“, – rašoma prezidentūros atsakyme.
Jei priemonė pasiteisintų – nebūtų brangu
Jei Lietuvoje per metus gimsta apie 18 tūkst. vaikų, tai prezidento pasiūlytos priemonės įgyvendinimas per metus gali kainuoti iki 90 mln. eurų (kadangi dalis gimusių vaikų šeimoms yra pirmosios atžalos).
Visgi, banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad net ir 90 mln. nebūtų didelė suma, jei priemonė pasiteisintų.
„Jeigu žiūrėtume, kad tai yra ilgalaikis valstybės strateginis tikslas ir jeigu tikėtume, kad tokia priemonė iš tiesų duotų rezultatų, tai tokia suma per metus nėra didelė“, – sako jis.
Palyginimui, 2026 m. vaiko pinigams (universaliai išmokai) numatyta apie 780 mln. eurų , o kartu su papildomai mokamais vaiko pinigais vaikams su negalia, gausioms ir nepasiturinčioms šeimoms – apie 908 mln. eurų.
Jeigu žiūrėtume, kad tai yra ilgalaikis valstybės strateginis tikslas ir jeigu tikėtume, kad tokia priemonė iš tiesų duotų rezultatų, tai tokia suma per metus nėra didelė – N. Mačiulis
Visgi, ar papildomi 4–5 tūkst. eurų per metus gali būti ta suma, kuri paskatintų šeimas turėti daugiau vaikų, N. Mačiulis sako nežinantis.
„Kitų šalių patirtis ir jų taikomos kompleksinės priemonės rodo, kad viskas nėra taip paprasta. Neužtenka vien finansinių paskatų, reikia įvairių priemonių ir laiko, kad pasikeistų gyventojų galimybės ir preferencijos. Įprastai mažas gimstamumas fiksuojamas labiau pasiturinčiose šalyse. Todėl net ir nemažos finansinės paskatos nelemtų, kad gimstamumo rodiklis per keletą metų padidėtų, tarkime, nuo 1 iki 1,5. Tačiau kažkoks efektas būtų“, – sako ekonomistas.
Kitų šalių patirtis ir jų taikomos kompleksinės priemonės rodo, kad viskas nėra taip paprasta. Neužtenka vien finansinių paskatų, reikia įvairių priemonių ir laiko, kad pasikeistų gyventojų galimybės ir preferencijos – N. Mačiulis.
Pagrindinė kritika pasiūlymui, anot N. Mačiulio, kad jis neskatina abiejų tėvų likti darbo rinkoje. „Pasiūlymas neblogas, jis net šiek tiek pasiskolintas iš Lenkijos. Visgi ten mokestinė lengvata taikoma abiem tėvams iki vieno VDU. Tokiu būdu abu tėvai skatinami likti darbo rinkoje.“
Pavyzdžiui, Lenkijoje nuo šių metų nulinis GPM šeimoms, auginančioms du ir daugiau vaikų taikomas bendroms vyro ir moters pajamoms iki 280 tūkst. zlotų per metus (apie 66 tūkst. eurų). Taip skatinama, kad abu sutuoktiniai būtų darbo rinkoje.
Kalbėdamas apie priemones, kurios papildomai galėtų prisidėti prie didesnio gimstamumo Lietuvoje, ekonomistas įvardija teigiamo šeimų įvaizdžio formavimą.
„Norėtųsi, kad būtų požiūris, jog kuri didelę vertę Lietuvai, jei augini gausesnę šeimą. Dar viena idėja – tėvams už kiekvieną nepilnametį vaiką rinkimuose suteikti papildomą balso teisę. (…) Juk kas yra suinteresuoti labiau nei tėvai, auginantys daugiau vaikų, kad būtų įgyvendinama tokia politika, kuri padėtų vaikams augti ir gyventi turtingesnėje, saugesnėje ir sveikesnėje visuomenėje“, – sako N. Mačiulis.
Dar viena idėja – tėvams už kiekvieną nepilnametį vaiką rinkimuose suteikti papildomą balso teisę – N. Mačiulis
Mato ir pliusų, ir minusų
Savo ruožtu Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto docentas, demografijos ekspertas Daumantas Stumbrys aiškina, kad finansinė parama tėvams yra labai svarbi. Ypač tiems, kurie planuoja nebe pirmą vaiką, todėl iniciatyva sveikintina.
„Finansinė parama, kad ir kokia forma bebūtų, laikoma pakankamai efektyvia priemone skatinti gimstamumą. Tiesa, jos poveikis gimstamumo didinimui yra ribotas. Nors bendrai – papildomi resursai prisideda prie šeimų ir vaikų gerovės“, – sako mokslininkas.
Finansinė parama, kad ir kokia forma bebūtų, laikoma pakankamai efektyvia priemone skatinti gimstamumą. Tiesa, jos poveikis gimstamumo didinimui yra ribotas
D. Stumbrys
Tiesa, jis pažymi, kad jau dabar Lietuvoje egzistuoja papildoma parama šeimoms, auginančioms vaikus, todėl klausimas, ar reikia kurti naują instrumentą, ar geriau didinti finansavimą jau egzistuojantiems.
„Yra vaiko pinigai, vaiko priežiūros, tėvystės ir motinystės išmokos. Nėra taip, kad nebūtų finansinės paramos. Todėl klausimas, kokiu tikslu reikia įvesti naują priemonę. Galbūt galima pasinaudoti jau esamomis priemonėmis, taip mažinant galimą biurokratiją dėl būsimos priemonės įvedimo.
Tarkime, turime vaiko priežiūros išmokų lubas. Jos nėra labai didelės, todėl daliai žmonių, kurie uždirba daug, išėjus į vaiko priežiūros laikotarpį pajamos sumažėja kelis kartus. Ta priemonė nėra orientuota į vidutines ar didesnes pajamas uždirbančius asmenis“, – pasakoja D. Strumbrys.
Be to, jo teigimu, prezidento pasiūlyta idėja didžiausią naudą atneš asmenims, uždirbantiems apie 1 VDU, uždirbantys gerokai daugiau ar mažiau tokios naudos nepajus.
Kalbėdamas bendrai, kodėl Lietuvoje mažėja gimstamumas, mokslininkas pabrėžia, kad tai lemia keletas veiksnių.
„Vienos priežasties nėra. Jei žiūrėtume, kas vyksta pastaruosius 10 metų, tai mokslininkai tai sieja su neužtikrintumu. Tai yra karas, COVID-19, palūkanų krizė ir kiti neramumai. Tai nebūtinai tiesiogiai susiję su gimstamumu, tačiau tai žmonėms kuria tam tikrą neužtikrintumą. Tarkime, jei per COVID-19 netekai darbo, tai automatiškai apie dar vieną vaiką jau negalvosi. Sprendimą atidedi. Kalbant apie ilgalaikę perspektyvą, tų priežasčių, kodėl žmonės negimdo vaikų, yra daugiau“, – aiškina D. Strumbrys.
Ministerija vertina visas priemones
Savo ruožtu socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė, paklausta, kaip vertina prezidento pasiūlymą, sako, kad ministerija ir Vyriausybė analizuoja ir šiuo metu vertina visas priemones, galinčias teigiamai prisidėti prie šeimos politikos.
„Artimiausiu metu planuojamas ir Vyriausybės pasitarimas, kur bus išsamiau aptartos ir pristatytos jau dabar vykdomos šeimos politikos priemonės, taip pat bus aptartos ir naujos iniciatyvos – tiek Vyriausybės, tiek prezidento, tiek Seimo narių ir kitos“, – raštu komentare nurodė J. Zailskienė.
Be to, ministrė primena, kad jau nuo kitų metų įsigalioja ir papildomas NPD šeimoms su vaikais.
„Metinis papildomas NPD, nepriklausomai nuo tėvų pajamų rūšies, už kiekvieną vaiką bus 1044 eurai. Taip pat, kaip ir kasmet, bus indeksuojami vaiko pinigai, įvairios išmokos – numatytas jų augimas“, – sako ministrė.
Prezidentūra: finansinės paskatos gali veikti
Prezidentūros teigimu, demografų studijos, visuomenės apklauso rodo – nėra vieningos priežasties, dėl kurios krenta gimstamumo lygis. Kaip ir nėra vienos stebuklingos priemonės, kuri pakeistų neigiamą gimstamumo trajektoriją.
Vis dėlto, veiksminga demografijos politika, modeliuojant papildomas finansines ir ne finansines paskatas tėvams, gali būti sukurta, nes:
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija teigia, kad skaičiuojant išplėstinį gimstamumo rodiklį, Lietuvoje ir dar keturiose šios organizacijos šalyse stebimas gimstamumo rodiklio sumažėjimas gali būti siejamas su tik laikinai atidėtais sprendimais susilaukti vaikų. Politiškai tai suponuoja, kad laikas atsirasti papildomoms paskatoms nebeatidėti sprendimo susilaukti vaikų, dabar yra itin tinkamas.
Lietuvos ir Lenkijos retrospektyvūs atvejai rodo – žymios finansinės paskatos bent jau kurį laiką padeda padidinti gimstamumo rodiklius. Lietuvoje taip buvo 2008 m. dėl itin dosnių motinystės išmokų, Lenkijoje – 2016 m. žymiai padidinus finansinę paramą šeimoms su vaikais.
Dalies demografų išvados sufleruoja, kad jau bendrine tapusi išvada, jog augant šalių išsivystymo lygiui jose krenta gimstamumas, visgi nėra absoliuti. Tai patvirtina ir Lietuvos atvejo analizė: iki 2002 m. šalies ekonomikai augant gimstamumas mažėjo, o po to – tendencija pasikeitė, tada, po 2015 m. – tendencija pasikeitė dar kartą. Taigi, ekonomikos augimas – nėra „nuosprendis“ gimstamumo augimui.
„Prezidento nuomone svarbu parengti detalių siūlymų paketą, kuris apimtų ir finansines paskatas tėvams, ir paslaugų šeimoms plėtrą, ir sąmoningumo skatinimą. Panašių kompleksiniu priemonių pagalba Prancūzijoje ilgą laikotarpį buvo pasiekti aukšti gimstamumo rodikliai.
Mokestinės paskatos, kurias planuoja Seimui pateikti Prezidentas – tik viena iš plataus priemonių spektro“, – praneša Prezidentūra.
