Era, kai Europa galėjo dešimtmečius klestėti po amerikietišku „saugumo skėčiu“, galutinai baigėsi. Tuo metu Rusija galimai ruošiasi naujam karui.
Tai teigiama Miuncheno saugumo konferencijos ataskaitoje, kurią cituoja „RBC-Ukraine“.
Pagalba Ukrainai – Europos rūpestis
Antroji Donaldo Trumpo administracija aiškiai parodė, kad artėja paradigmos pokytis. JAV gynybos sekretorius Pete’as Hegsethas 2025 m. vasario 12 d. Kontaktinės grupės susitikime sąjungininkams pateikė faktą: už Europos saugumą pirmiausia turi būti atsakingos pačios Europos NATO narės.
Ataskaitos autoriai pažymi, kad pagal naująją Vašingtono doktriną būtent europiečiai turėtų prisiimti „didžiąją dalį“ tiek mirtinos, tiek nemirtinos pagalbos Ukrainai.
Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad nuo 2025 m. sausio JAV karinė parama smarkiai sumažėjo, o Vašingtonas ėmė naudoti saugumą kaip ekonominio spaudimo priemonę, siedamas apsaugos garantijas su prekybinėmis nuolaidomis iš ES.
Rusija ruošia dirvą karui Baltijos šalyse
Kol JAV tolsta, Kremliaus agresija pasiekė naują lygį. Kaip pabrėžia analitikai, Rusija visiškai perorientavo savo ekonomiką į karo režimą, skirdama 40 proc. federalinio biudžeto gynybai. Jie įspėja, kad Rusija ne tik neatsisakė maksimalistinių tikslų Ukrainoje, bet ir ruošia savo pajėgas naujiems konfliktams.
Remiantis ataskaitoje cituojamais žvalgybos vertinimais, Maskva gali būti pasirengusi:
- regioniniam karui Baltijos šalyse – praėjus dvejiems metams po galimų paliaubų Ukrainoje;
- lokaliniam karui – prieš vieną iš kaimyninių valstybių jau per šešis mėnesius.
Dokumente teigiama, kad Maskva jau sustiprino hibridines operacijas visoje Europoje, įskaitant elektros tinklų sabotažą ir masinius Lenkijos bei Estijos oro erdvės pažeidimus 2025 m. rugsėjį.
Trumpo taikos planas: orientuotas į Maskvos interesus
Vašingtono remiamas 28 punktų taikos planas, pasirodęs 2025 m. lapkritį, sukėlė ypatingą nerimą Europos sostinėse.
Šis dokumentas iš esmės ignoravo Europos interesus ir numatė didelio masto teritorines nuolaidas iš Ukrainos pusės, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų skaičiaus apribojimą bei Ukrainos neįtraukimą į NATO.
Ataskaitos autoriai daro išvadą, kad Vašingtonas vis dažniau veikia kaip „arbitras“, o ne kaip sąjungininkas.
Europa „pilkojoje zonoje“: iššūkiai autonomijai
Nors Europos NATO narės padidino savo gynybos biudžetus 41 proc., ataskaita šias pastangas vadina nepakankamomis. Vietoje vieningos sistemos kūrimo ES šalys stiprina „pramoninį nacionalizmą“, toliau pirkdamos amerikietiškas sistemas (F-35, „Patriot“), siekdamos išlaikyti Vašingtono palankumą.
Apibendrindami ataskaitos išvadas, autoriai perspėja, kad tolesni svyravimai paliks Europą pažeidžiamą „pilkojoje zonoje“ tarp konkuruojančių įtakos sferų ir palaipsniui silpnins jos gebėjimą pačiai spręsti savo likimą.
Priminsime, kad Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Kyrylo Budanovas anksčiau teigė, jog pasibaigus karo veiksmams Ukrainoje, Baltijos šalys gali tapti kitu Rusijos agresijos taikiniu.
