Lenkija gynybai skyrė 4,5 %, Lietuva – 4 %, Latvija – 3,7 %, Estija ir Norvegija – 3,4 %, Danija – 3,2 %, o Suomija ir Švedija – kiek mažiau nei 3 % savo BVP.
Rusijos keliamos grėsmės ir Jungtinių Valstijų atsiribojimas nuo tradicinių sąjungininkių privertė Europą susivienyti ir padidinti investicijas į saugumą ir gynybą, praneša Latvijos radijas.
Šiuo atžvilgiu Baltijos šalys, Šiaurės šalys ir Lenkija yra pavyzdys likusiai Europai, kurios ne tik didina savo karinius pajėgumus, bet ir veiksmingai kovoja su Rusijos hibridinėmis grėsmėmis bei toliau teikia visokeriopą paramą Ukrainai kovoje su Rusijos agresija.
Analitikai atkreipia dėmesį, kad Europos saugumas labai priklauso nuo gynybinio skydo, kurį sudaro šios šalys.
Po plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą prieš ketverius metus, Europos taikaus sambūvio su Rusija iliuzija sugriuvo. Todėl reikėjo nutraukti didžiulę priklausomybę nuo Rusijos energetinių išteklių, taip pat padidinti gynybos išlaidas.
Anksčiau NATO valstybės narės turėjo gynybai skirti bent 2 % savo bendrojo vidaus produkto (BVP) (nors net ir ši suma nebuvo privaloma), tačiau praėjusiais metais Hagoje vykusiame aljanso viršūnių susitikime Aljanso narės susitarė per dešimt metų padidinti karines išlaidas iki 5 % BVP.
2025 m. pirmą kartą visos 32 NATO valstybės narės gynybai skyrė bent 2 % savo BVP. Tuo tarpu nemažai atskirų valstybių narių jau sparčiai artėjo prie 5 % ribos.
Aljanso šiaurės rytų flango šalys parodė, kad gynyba joms yra prioritetas, todėl ateinančiais metais jos ir toliau sparčiai didins investicijas į savo karinių pajėgumų gerinimą – 2026 m. Latvijos gynybos išlaidos padidės iki 4,9 %.
Penkios Šiaurės šalys ir trys Baltijos valstybės, paprastai vadinamos „NB8“, pastaraisiais metais gilino savo bendradarbiavimą, nes supranta, kad tik dirbdamos kartu jos gali sukurti reikšmingą atsvarą Rusijai, Latvijos radijui sakė Anna Rennéus Guthrie, vadovaujanti Stokholmo laisvojo pasaulio forumo
