Po sukrečiančios jaunos merginos žmogžudystės paaiškėjo netikėta teisinė išvada. Nors nusikaltimas buvo tyčinis, jis oficialiai pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe. Specialistai pabrėžia – viską nulėmė vienas svarbus kriterijus.
Lemiamas faktas – ryšys su darbu
Advokatė Evelina Kiznė teigia, kad tokie atvejai Lietuvoje itin reti. Dažniausiai mirtini nelaimingi atsitikimai darbe susiję su statybomis, avarijomis ar eismo įvykiais. Tyčinės žmogžudystės šiame kontekste beveik nepasitaiko.
Esminė taisyklė – svarbiausia nustatyti, ar mirtis susijusi su darbo funkcijomis.
„Suprantu, kad iš pirmo žvilgsnio tai skamba paradoksaliai – tyčinis nusikaltimas ir „nelaimingas atsitikimas“ tarsi nedera, tačiau čia svarbu atskirti du skirtingus teisinius procesus.
Pirma, policija ir prokuratūra tiria patį nusikaltimą – nužudymą pagal Baudžiamąjį kodeksą. Antra, Valstybinė darbo inspekcija tiria visiškai kitą klausimą – ar darbuotojos mirtis buvo susijusi su jos darbo funkcijomis“, – aiškina advokatė.
„Tai yra bet koks įvykis darbe, sukėlęs žalą darbuotojo sveikatai ar mirtį. Be šio Valstybinės darbo inspekcijos tyrimo ir formalaus kvalifikavimo artimieji negalėtų pretenduoti į socialinio draudimo išmokas“, – pabrėžia ji.
Kodėl žmogžudystė pripažinta nelaimingu atsitikimu
VDI nustatė, kad mergina į butą atėjo vykdydama tiesiogines pareigas. Ji dirbo projektų vadove ir aprodė nuomojamą būstą klientui. Įtariama, kad būtent klientas – Benas Mikutavičius
