Daugelis jau įprato, kad alga, pensija, grąžinami ar pasiskolinti pinigai į sąskaitą banke patenka kone akimirksniu. Taip pat greitai užskaitomi ir pinigai ką nors perkant internetu. Tačiau gali būti, kad tokia pinigų pervedimo tvarka bus pakeista.
Finansų ministerija jau rengia teisės aktų pakeitimus, kuriuos priėmus, pinigų pervedimai gali gerokai prailgti. Mat bankai ir kitos mokėjimų įstaigos būtų priverstos atidžiau juos tikrinti. Valdininkai tikina, kad to reikia siekiant labiau apsisaugoti nuo sukčių, kurie iš gyventojų ar įmonių išvilioja milijonus eurų.
Bankų atstovai tokią iniciatyvą vertina kritiškai. Pasak jų, numatomi pakeitimai būtų rizikingi, dėl jų tektų iš esmės atnaujinti daugelį dabartinių IT sistemų.
Pinigų pervedimai bus atidedami?
Mažiau nei už mėnesio prasidedančios Seimo pavasario sesijos darbų programoje numatoma keisti Mokėjimų ir kitus įstatymus.
Pakeitimais esą bus siekiama „Stiprinti kovos su finansiniu sukčiavimu priemones ir užtikrinti didesnę vartotojų apsaugą, taip pat užtikrinti mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų veiklos tęstinumą, kad finansinių paslaugų vartotojai patirtų kuo mažesnį neigiamą poveikį“.
Paprašyta plačiau pakomentuoti numatomas permainas Finansų ministerija nurodė svarstanti mokėjimų srities teisinio reguliavimo atnaujinimą.
„Svarstomos papildomos mokėjimo paslaugų teikėjų pareigos dėl operacijų stebėsenos, saugesnio tapatybės patvirtinimo, rizikingų veiksmų kontrolės bei tam tikrų sprendimų atidėjimo laikotarpiai“, – apie galimai ilgesnius pinigų pervedimus netiesiogiai užsimenama ministerijos komentare.
Beje, apie siūlymą dėl „pavedimų užlaikymo“ iki pusės paros neseniai viešai kalbėjo ir premjerė Inga Ruginienė.
Anot Finansų ministerijos, pakeitimais esą aiškiau apibrėžiama, kada mokėjimo operacija yra laikoma neautorizuota, sprendžiant klausimus dėl patirtų finansinių nuostolių.
Taip pat nustatomi tikslesni ginčų nagrinėjimo ir įrodinėjimo naštos pasiskirstymo principai. Tarp jų ir situacijas, kai teikėjai vartotojo veiksmus sieja su dideliu neatsargumu ar tyčiniais veiksmais.
„Taip siekiama didesnio teisinio aiškumo ir teisingesnio finansinių nuostolių paskirstymo, kartu sudarant paskatas mokėjimo paslaugų teikėjams investuoti į efektyvesnes sukčiavimo prevencijos priemones ir užkirsti kelią rizikingų mokėjimo operacijų vykdymui dar ankstyvoje stadijoje“, – aiškina ministerija.
Pasak jos, konkretūs sprendimai šiuo metu yra rengiami ir bus derinami atsižvelgiant į suinteresuotų šalių pastabas.
Bankai siūlomas priemones laiko neefektyviomis
Paprašyta įvertinti numatomus pokyčius Lietuvos bankų asociacijos komunikacijos vadovė Valerija Kiguolienė tikino, kad finansų įstaigos suvokia savo vaidmenį kovoje su sukčiavimu ir esą skiria daug dėmesio klientų apsaugai.
„Finansų įstaigų taikomas požiūris – kompleksiškas: jos nuolat plečia sukčiavimo prevencijos specialistų pajėgas, išbando pažangiausias technologijas, tobulina procesus. Rinkos dalyviai ir toliau stiprina bei stiprins kovos su sukčiavimais pajėgumus“, – žadėjo V. Kiguolienė.
Jos teigimu, netrukus visa ES turės bendrą šios srities reguliavimą, privalomą visoms šalims narėms. Praėjusių metų pabaigoje priimti galutiniai sprendimai dėl atitinkamo reglamento ir direktyvos.
„Šiuo metu teisės aktų turinys tebėra tikslinamas, o galutinę naujųjų dokumentų redakciją planuojama publikuoti 2026 m. viduryje. Tai – laukiamas reikšmingas žingsnis nuo individualių valstybių iniciatyvų vieningos reguliacinės praktikos link“, – komentavo asociacijos atstovė.
Pasak jos, reglamentas bus tiesiogiai taikomas visoje Europos Sąjungoje, taigi ir Lietuvoje:
„Todėl manome, kad svarstomos nacionalinės priemonės būtų neefektyvios ir trumpalaikės. Mūsų vertinimu, vadinamasis auksinimas, arba vietinės teisėkūros iniciatyvos, kurios išplečia arba griežtina ES reguliavimą, yra netikslingas. Be kita ko, jis sektoriaus vertinamas kaip teisinė rizika, vertinant veiklos perspektyvas konkrečioje valstybėje.
Antra vertus, pagreitintas reglamento nuostatų įgyvendinimas Lietuvoje nėra įmanomas, nes šis procesas finansų ir kredito sektoriuje reikalauja esminių IT sistemų pakeitimų.“
V. Kiguolienės teigimu, bankai ir toliau daug dėmesio skirs kitoms priemonėms, kurios turėtų mažinti sukčiavimo žalą.
„Manome, kad būtina toliau stiprinti bendradarbiavimą tarp bankų, teisėsaugos ir reguliuojančių institucijų, ryšio tiekėjų ir socialinių tinklų bendrovių, skatinant užkardyti sukčių bandymus pasiekti gyventojus, ugdyti visuomenės kritinį mąstymą, atsparumą ir finansinį raštingumą.
Šiuo metu LBA kartu su partneriais ir nariai individualiai vykdo aktyvią sukčių prevencijos kampaniją „Padėk ragelį“, ragindami gyventojus išlikti budrius ir saugoti savo lėšas“, – pasakojo pašnekovė.
Sukčiavimo atvejų vis daugiau
2025 m. sukčiavimo atvejų skaičius Lietuvoje augo, o sukčių pasikėsinta suma pasiekė 58,8 mln. eurų. Tuo pat metu realiai sukčiams pervestų lėšų suma išliko panaši kaip 2024 m. Tai rodo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenys.
Remiantis finansų įstaigų pateiktais duomenimis, per metus užfiksuoti 15 447 sukčiavimo atvejai – 12,8 proc. daugiau nei 2024 m. Sukčių pasikėsinta suma išaugo iki 58,8 mln. eurų, kai 2024 m. ji siekė 35 mln. eurų.
Tai reiškia, kad sukčiai vis dažniau taikėsi į didesnes sumas, tačiau dėl finansų įstaigų taikomų prevencinių priemonių realūs nuostoliai beveik neaugo. Plačiau su analize galite susipažinti čia.
Centro vadovė Eglė Lukošienė sako, kad 2025 m. išryškino esminį pokytį prevencijos srityje, tačiau pati grėsmė išlieka.
„2025 metais matome, kad vis daugiau sukčiavimo bandymų sustabdoma dar ankstyvoje stadijoje – iki pinigams pasiekiant sukčius. Tai rodo stiprėjančią finansų įstaigų prevenciją. Vis dėlto budrumo prarasti negalime – gyventojus raginame išlikti kritiškais“, – teigia E. Lukošienė.
2025 m. realiai sukčiams pervesta suma išliko panaši kaip 2024 m. – gyventojai ir įmonės pervedė 20,5 mln. eurų, kai metais anksčiau – 20 mln. eurų.
