Kartais ramią kasdienybę gali sudrumsti netikėti ir neįprasti valstybinių institucijų reikalavimai. Pavyzdžiui, prašymas pagrįsti, iš ko pragyvenate, nes oficialiai gautų ir deklaruotų pinigų jums esą neturėtų užtekti.
Su tuo neseniai asmeniškai susidūrė alytiškis Darius (vardas – pakeistas). Jis piktinosi dėmesiu, kurio sulaukė Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI).
„Parašė, kad turiu pasiaiškinti, iš ko pragyvenu. Nu čia dabar? Ne jų reikalas! Pajamas deklaruoju, mokesčius moku. Uždirbu nedaug, viskas aplink brangu, bet kažkaip pragyvenu.
Bet ne, pagal juos mano pajamos per mažos ir man jų neturėtų užtekti. Kas čia taip nusprendė? Ar jie gali kištis taip į mano gyvenimą, klausinėti? Man čia dabar aiškintis, kur kiaušinus ar duoną perku, kiek už juos susimoku“, – ironizavo vyras.
Naujienų portalas tv3.lt pasiteiravo VMI, kokiais atvejais gyventojams tenka įrodinėti savo pajamas ir pagrįsti išlaidas bei kas gresia tiems, kurie meluoja. O inspekcija papasakojo, su kokiais įdomiais atvejais yra tekę susidurti.
Uždirbo 1 tūkst., bet išleido 20 tūkst. eurų?
VMI kontrolės departamento vadovė Laura Viešūninė nurodė – kai pagal turimą informaciją nustatomi asmenys, kuriems nepakanka pajamų išlaidoms pagrįsti, būna inicijuojami mokesčių administratoriaus veiksmai nuo laiškų ar pranešimų iki kontrolės veiksmų, atsižvelgus į galimą pažeidimo mastą
„Pvz., 2025 m., taikant vieną iš tokių VMI švelniųjų poveikio priemonių, gyventojams, vykdantiems individualią veiklą ir veiklą su verslo liudijimu, po rizikos vertinimo buvo išsiųsti 1 592 pranešimai, kuriais skatinama atkreipti dėmesį į galimus mokestinius neatitikimus.
Šių pranešimų sulaukė gyventojai, kurie kasmet deklaruoja nuostolingą veiklą arba tendencingai kasmet jokių kitų pajamų negauna, o jų deklaruojamos pajamos iš individualios veiklos yra gerokai mažesnės nei minimalus mėnesinis atlyginimas“, – pasakojo L. Viešūninė.
Pvz., remiantis pateiktomis 2 metų deklaracijomis tarp vykdančių autoremonto veiklą pasitaikė atvejų, kai gyventojas per mėnesį iš veiklos gavo vidutiniškai po 100 eurų pajamų dar neatskaičius išlaidų arba per du metus uždirbo 1 tūkst. eurų, nors pagal trečiųjų šalių pateiktus duomenis įsigijo detalių už daugiau nei 20 tūkst. eurų.
100 tūkst. eurų „iš močiutės“ – štai kaip įkliuvo
VMI atstovė primena, kad nuo 2022 m. lapkričio 1 d. Lietuvoje yra draudžiami sandoriai grynaisiais pinigais, jei jų suma viršija 5 tūkst. eurų. Tačiau to paiso ne visi.
L. Viešūninė papasakojo, kad vienas gyventojas buvo įsigijęs nekilnojamąjį turtą, vyko į poilsines keliones ir turėjo kitų išlaidų, kurių padengimui neužtenka jo deklaruotų pajamų, be to, jos kėlė įtarimų.
„Buvo deklaruotos didelės pajamos iš fotografavimo veiklos, įsigijus verslo liudijimą. Palyginti su kitų tokią veiklą vykdančių asmenų pajamomis, jos buvo 3 kartus didesnės.
Pajamų per banką gyventojas negavo, visos operacijos vykdytos grynais pinigais. VMI surinko įrodymus, kad tiek pajamų iš veiklos su verslo liudijimu asmuo negalėjo gauti“, – dalijosi specialistė.
Ji paminėjo, kad tas pats asmuo dar deklaravo 100 tūkst. eurų neapmokestinamųjų pajamų ir patikrinimo metu teigė, kad tai – dovana iš močiutės.
Be viso to, iki patikrinimo jis vis tikslino pajamų deklaraciją kaskart padidindamas neapmokestinamųjų pajamų sumą.
Visgi, patikrinus močiutės pajamas, išaiškėjo, kad tokios sumos dovanoti ji neturėjo finansinių galimybių. Tad VMI nepripažino šių gyventojo nurodytų pajamų šaltinių.
Kada baudas ir mokesčius leis mokėti dalimis?
L. Viešūninė įspėja – nustačius nedeklaruotas apmokestinamąsias pajamas, nuo šių pajamų apskaičiuojami ne tik mokesčiai, bet ir delspinigiai, o mokestinio patikrinimo atvejais skiriamos ir baudos.
Pvz., pernai dėl įvairių mokestinių rizikų iš viso buvo atlikta 2 012 kontrolės veiksmų, kurių metu nustatyta beveik 24,7 mln. eurų papildomai mokėtina suma.
„Atkreipiame dėmesį, kad visais atvejais prioritetą teikiame ne griežtiesiems kontrolės veiksmams, o komunikacijai su gyventojais. VMI apie pastebėtus neatitikimus informuoja gyventojus, kviečia savarankiškai įsivertinti, atnaujinti deklaracijų duomenis, pateikti papildomus dokumentus ar užduoda papildomus klausimus.
Sulaukę tokio pranešimo, gyventojai turėtų savarankiškai įsivertinti, ar pateiktos deklaracijos yra teisingos, ir, jei reikia, jas patikslinti. Pažymėtina, kad dažniausiai sulaukę VMI dėmesio mokesčių mokėtojai sutinka bendradarbiauti ir pateikia papildomus duomenis ar patikslina gyventojų pajamų deklaracijas“, – pastebi inspekcijos atstovė.
Tiesa, net jei gyventojai patiria finansinių sunkumų ir mokesčio ar baudos laiku sumokėti negali, VMI į šių klientų situaciją esą žvelgia geranoriškai – gyventojai gali kreiptis į VMI dėl skolos, kuri viršija 125 eurų ribą, sumokėjimo dalimis ar mokėjimo atidėjimo, sudarant mokestinės paskolos sutartis.
Mokestinės nepriemokos mokėjimas gali būti atidėtas iki 1 metų arba išdėstytas ne daugiau kaip 5 metams.
Eilės Valstybinėje mokesčių inspekcijoje
Kaip gyventojai turi pagrįsti pajamas VMI?
L. Viešūninės aiškinimu, atliekant kontrolės procedūras VMI gali kreiptis į asmenį dėl reikiamų dokumentų, duomenų ar informacijos pateikimo, pareikalauti dokumentais pagrįsti turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltinius:
„Nors gyventojams nėra pareigos saugoti ir kaupti pajamas bei išlaidas patvirtinančius dokumentus, mokesčių mokėtojas turėtų savarankiškai įvertinti, kokius dokumentus, susijusius su mokestinių pareigų vykdymu, jam būtų tikslinga saugoti.“
Ji primena, kad vykdant individualią veiklą ar dirbant su verslo liudijimu gyventojai privalo pildyti pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą bei išduoti apskaitos dokumentus klientams:
- individualią veiklą pagal pažymą vykdantys – sąskaitą faktūrą, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sąskaitą faktūrą, kasos aparato kvitą;
- verslo liudijimą įsigiję – prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitą.
Kas VMI gali kelti įtarimų?
L. Viešūninė vardijo, kad vertindama gyventojų rizikingumą VMI analizuoja visą bendrą turimą informaciją, gautą tiek iš paties gyventojo, tiek iš kitų šaltinių.
Tikrinamos įvairios platformos (pvz., „Facebook“), be to, jau kelis metus prižiūrimi finansų rinkos dalyviai teikia VMI informaciją apie gyventojų sąskaitų likutį, gautų įplaukų dydį, skolinius įsipareigojimus.
Pasak inspekcijos atstovės, būna tikrinami pajamų deklaracijų, mokesčių mokėjimo ir mokesčių mokėtojų registracijos duomenys. O įtarimų gali kelti:
- ne konkreti gauta pinigų suma ar pirkinys, o bendras gyventojo pajamų ir išlaidų balansas, pajamų šaltiniai, deklaruoti duomenys;
- gautų pajamų ir patirtų išlaidų galimas neadekvatumas, įsigijus nekilnojamojo turto ar transporto priemones, suteikus paskolas ir kt.;
- pagal finansų įstaigų pateiktus duomenis piniginio bankinio likučio padidėjimas, nepagrindžiamas gautomis pajamomis;
- ir pan.
Praėjusių metų pajamas deklaruoti privalu iki gegužės 2 d.
Šaltinis TV3.lt
