Apie tai, kas laimi ir kas pralaimi traukiantis iš II pensijų pakopos, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Sodros“ komunikacijos atstovė Malgožata Kozič ir ekonomistas Raimondas Kuodis.
Kaip gyvena Lietuvos pensininkai?
Kasmet kalbame apie pensijas, kiek jos didės, bet duomenys rodo, kad mūsų pensijos dar nepasivijo nei Skandinavijos šalių, nei Lenkijos ar kitų netoliese esančių valstybių. Kaip jūs įvertintumėte, kaip šiuo metu gyvena Lietuvos pensininkai?
R. Kuodis: Mūsų pensininkai gyvena geriau nei atrodo, todėl kad Lietuva ir daug kitų šalių daro klaidą, nes skurdą matuoja ne pagal išlaidas, kaip reikėtų, o pagal pajamas. Pensininkų išlaidos dažnai yra gerokai didesnės negu pajamos, nes mūsų pensininkai naudojasi šešiomis pakopomis.
Lietuvoje įprasta kalbėti apie II arba III pakopą, bet iš viso yra šešios pensijų pakopos. Net jeigu iš kiekvienos gaunate po 100 eur., jau susidaro 600 eur. Pati svarbiausia yra nulinė pakopa – tai, ką mes patys galime pasidaryti savo senatvei, kad geriau gyventume.
Dauguma lietuvių instinktyviai žino, ką daryti: reikia turėti būstą virš galvos, galbūt saulės elektrinę, kuri padės sumažinti energijos išlaidas, savo daržą ir taip toliau, ši pakopa yra žymiai svarbesnė už kitas.
Toliau yra „Sodra“ – tai dvi pakopos: bazinė pensija ir papildoma dalis, tada egzistuoja valstybės parama, kuri yra ne draudiminis produktas – pavyzdžiui, šildymo ar vaistų kompensacijos, kurios gali būti labai didelės – tik tada seka II ir III pakopos. Sudėjus visas šešias, susikaupia pakankamai nemaža suma, nepaisant to, kad „Sodros“ pensija yra santykinai maža dėl tam tikrų istorinių priežasčių.
Jeigu pradėtume skaičiuoti pagal išlaidas, ar tie skaičiai nebūtų šiek tiek iškreipti? Ar būtų objektyvūs tokie paskaičiavimai?
R. Kuodis: Reikia suvokti, kad pajamų gyvenimui neužtenka. Jeigu turėsite tik pajamas ir neturėsite jokių išteklių, po kelių dienų pajusite trūkumą, nes neturėsite maisto, vandens ar šilumos. Žinoma, „Sodrai“ ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai labai patogu skaičiuoti pagal pajamas, bet jie nemato daugybės dalykų: ką žmonės susikaupė gyvendami šešėlyje, nemato tos rentos, kurią žmonės gauna gyvendami nuosavuose būstuose.
Pavyzdžiui, Danijoje ar Vokietijoje, kurios pasižymi didelėmis pensijomis, kas antras žmogus nuomojasi būstą ir turi mokėti tūkstantį ar daugiau eurų nuomos. Reikia pradėti normaliai žiūrėti į šiuos dalykus: kiek vaikai remia tėvus, kiek patys tėvai yra sukaupę lėšų grynaisiais pinigais, ko mes nematome.
Šiais didžiųjų duomenų laikais pamatyti išlaidas yra paprasta: bankai turi mokėjimo kortelių duomenis, galima matyti žmogaus gyvenimo profilį, pavyzdžiui, kaip dažnai jis keliauja, visos politikos prasideda nuo tikslaus matavimo.
Jeigu jo nėra, politikos bus iškreiptos, kaip dabar, kai bandoma gelbėti tuos, kurie gyvena šešėlyje, o tai sumažina pensijas tiems, kurie negyvena šešėlyje. Tai neatrodo nei logiška, nei protinga.
Kaip apskaičiuojamas pensijos stažas?
Gerbiama Malgožata, kalbant apie duomenis, ar pensija vis dar priklauso tik nuo amžiaus ir darbo stažo?
M. Kozič: Tas aiškinimas gali būti kiek komplikuotas, jeigu gilintumėmės į visas smulkmenas, bet iš tiesų du pagrindiniai rodikliai yra stažas ir pensijos apskaitos vienetų skaičius. Stažas parodo, kiek metų žmogus dirbo ir mokėjo įmokas.
Neužtenka vien to, kad jis lankėsi darbe, svarbu, kad nuo jo pajamų būtų mokamos socialinio draudimo įmokos. Jeigu per metus sumokamos įmokos nuo dvylikos minimalių mėnesio algų, įgyjami vieneri metai stažo – per visą savo karjerą žmogus kaupia stažą.
Bendroji pensijos dalis praktiškai yra vienoda visiems, turintiems nuo minimalaus iki būtinojo stažo. Pavyzdžiui, šiais metais žmogus, turintis 15 metų stažą, ir tas, kuris turi 34,5 metų, gauna vienodą bazinę pensijos dalį, kuri yra 327,91 eur.
Prie šios sumos prisideda individuali dalis, priklausanti nuo sukauptų taškų. Jeigu žmogus dirbo 50 metų ir jo pajamos buvo aukštesnės nei vidutinės, jis gali turėti 70 apskaitos vienetų. Jeigu dirbo trumpiau ir pajamos buvo mažesnės – gali turėti 20 vienetų. Dėl to pensijų dydžiai kiekvienam žmogui labai skiriasi.
Yra žmonių, kurių stažą apskaičiuoti sudėtinga. Pavyzdžiui, žmogus gyvena kaimiškoje vietovėje, pagal sutartį išdirbo 10 metų, o likusį laiką skyrė ūkiui, darbui namuose ar pagalbai kitiems. Ar jis gali ką nors padaryti, kad valstybė užtikrintų jam pagalbą?
M. Kozič: Situacijos labai skiriasi. Ūkininkai taip pat draudžiami socialiniu draudimu, jeigu vykdo ūkininko veiklą, visgi „Sodra“ pensiją skiria remdamasi dokumentais. Gali būti atvejų, kai ieškoma dokumentų, pagrindžiančių stažą, pavyzdžiui, archyvuose.
Kraštutiniu atveju galima kreiptis į teismą, kur liudininkų parodymais patvirtinama, kad žmogus tuo laiku dirbo. Jeigu žmogus pagal darbo sutartį nedirbo ir neturi bent 15 metų minimalaus stažo, socialinio draudimo pensija jam neskiriama.
Tokiems žmonėms yra numatytos kitos pagalbos priemonės: šalpos pensija ar kitos valstybės siūlomos priemonės, bet socialinio draudimo pensijai gauti reikia bent 15 metų stažo.
