Kaune kasmet mažėja nemokamą maitinimą gaunančių mokinių. Šiemet savivaldybė į šalies biudžetą grąžino apie 1 mln. eurų. Pasak specialistų, priežastys įvairios: sumažėjo ne tik vaikų skaičius, bet ir vis dar gajus mitas, kad valgyti nemokamai – gėda.
Mokyklos ieško išeičių: maitinimą organizuoja švediško stalo principu arba su maisto tiekėjais sudaro tokias sutartis, kad visi mokiniai galėtų rinktis iš vienodų patiekalų – tik vieni mokėtų, kiti ne.
„Turime virtų varškėtukų – tai populiariausias maistas tarp vaikų, nes mamos gal nelabai juos jau daro, todėl vaikai ateina į valgyklą juos pavalgyti“, – sakė mokyklos valgyklos darbuotoja Laura Margevičienė.
Varškėtukai, kainuojantys 2 eurus 13 centų, Veršvų gimnazijoje išgraibstomi greičiausiai, nors meniu valgykloje gerokai gausesnis – pasirinkimui bent keli patiekalai. Per pertraukas valgykloje nusidriekia mokinių eilė: vieni moka už pietus, kiti gauna nemokamą maitinimą. Tačiau, kaip pastebi mokyklos vadovai, kasmet mažėja vaikų, valgančių nemokamai.
„Su kiekvienais metais pastebime, kad mūsų gimnazijoje valgančių nemokamą maitinimą mokinių skaičius mažėja, ir šiandien tokių mokinių yra kiek daugiau kaip 3 proc.“, – pasakojo Veršvų gimnazijos direktorius Žilvinas Damijonaitis.
Pasakė, kodėl mokiniai vengia nemokamo maitinimo
Panaši situacija fiksuojama ir kitose Kauno mokyklose.
2025-aisiais savivaldybėje liko nepanaudota įspūdinga pinigų suma, kurią teko grąžinti į šalies biudžetą.
„Grąžintas 1 mln. eurų dėl nemokamo maitinimo: pernai buvo daugiau kaip 400 tūkst.“, – sakė socialinės paramos skyriaus vedėja Erika Kačiulienė.
Priežastys įvairios: ne tik mažėja vaikų skaičius mokyklose, bet dalis mokinių nemokamų pietų vengia, nes nesmagu jaustis nepasiturinčiu.
„Gal pasikeitė šeimų socialinis statusas, gal jie negali pretenduoti į šią paramą, be to, žinome, kad vaikų skaičius visame mieste mažėjo“, – pasakojo mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas.
„Vaikai nevalgo mokyklose dėl ligų, neįprasto maisto skonio, gėdos jausmo prieš bendraklasius bei šalia ugdymo įstaigų esančių maisto prekių parduotuvių“, – pridūrė E. Kačiulienė. Tai ypač pastebima tarp vyresniųjų klasių mokinių.
Kai kurios Kauno mokyklos stengiasi mažinti skirtumą tarp vaikų: maitinimą organizuoja švediško stalo principu arba su valgyklų nuomininkais sudaro tokias sutartis, kad vaikai nejaustų diskriminacijos.
„Mūsų gimnazijoje maitinimo sistema tokia, kad tiek mokami, tiek nemokami pietūs yra vienodi: patiekalai tie patys, kaina ta pati, o nemokamo maitinimo mokiniai gali rinktis iš tokių pačių patiekalų kaip mokami“, – tikino Ž. Damijonaitis.
Neatsižvelgiant į pajamas, nemokamus pietus gauna visi priešmokyklinukai bei pirmų ir antrų klasių mokiniai. 2025-aisiais nemokamam maitinimui savivaldybės panaudojo beveik 53 mln. eurų. 2026-iesiems numatyta beveik 60 mln. eurų.
Numatyta, kad artimiausiu metu nemokamą maitinimą galėtų gauti ir trečiokai bei ketvirtokai, tačiau tam lėšos kol kas nėra skirtos. Per metus tai papildomai atsieitų apie 12 mln. eurų.
