Vystant europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ ruožą nuo Vilniaus iki Kauno, Susisiekimo ministerija artimiausiais metais visuomenės reikmėms planuoja paimti iš viso apie 2,5 tūkst. žemės sklypų, kurių plotas siekia apie 1,7 tūkst. hektarų.
„Rail Baltica“ atkarpoje tarp Kauno ir sostinės planuojama nutiesti 95 kilometrų ilgio europinio standarto geležinkelio liniją, kartu su papildomomis jungtimis ji sieks 204 kilometrus.
Šią savaitę ministerija registravo projektą, kuriuo siūlo tvirtinti šio ruožo infrastruktūros vystymo planą, taip pat pradėti dalies ruožo sklypų, esančių Kauno ir Jonavos rajonų savivaldybių teritorijose, žemės paėmimo procedūras.
Kaip Eltai nurodė ministerija, Vyriausybėje patvirtinus šį ruožo specialųjį planą, per ateinančius dvejus metus numatoma visuomenės reikmėms paimti apie 279 jame esančius žemės sklypus, kurių bendras plotas sudaro apie 447 ha.
Šių sklypų paėmimo procedūras už 1,43 mln. eurų (be PVM) vykdys inžinerijos paslaugų bendrovė „Tyrens Lietuva“.
Kitų savivaldybių teritorijose esančius sklypus šiame ruože visuomenės reikmėms planuojama paimti atskiru Vyriausybės sprendimu.
„Likusiose Kaišiadorių, Elektrėnų, Trakų, Vilniaus miesto ir rajono savivaldybių teritorijose žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras planuojama pradėti 2028 m.“ – Eltai teigė ministerija.
Toliau vystant „Rail Baltica“ projektą, žemės paėmimo procedūros pradėtos kituose ruožuose – nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos, čia planuojama įrengti inžinerines sistemas ir regionines stotis, šį vasarį numatoma pradėti žemės paėmimą Panevėžio geležinkelio mazgui.
Anot ministerijos, šiems projektams įgyvendinti visuomenės poreikiams turėtų būti paimta dar apie 398 ha žemės.
Nesutikus parduoti – teismas?
Naujienų portalui tv3.lt dar pernai advokatė Loreta Selilionė komentavo, kad galimi ginčai dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams, t.y. kai yra vykdomi ypatingos valstybinės svarbos projektai, yra gana dažni.
Tokiu atveju, pasak advokatės, dažniausiai gyventojai bylinėjasi ne siekiant paneigti pagrindą turto paėmimui visuomenės poreikiams, o dėl per mažos piniginės kompensacijos už nuosavybės praradimą.
L. Selilionė atkreipia dėmesį, kad turto savininkui už visuomenės poreikiams paimamą turtą privalo būti teisingai atlyginta, o teismuose turto savininkai neretai turi realių šansų padidinti siūlomos kompensacijos dydį.
„Žemės savininkui atlyginama ne tik žemės sklypo vertė, bet ir šioje žemėje esančių sodinių, želdinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė, kiti nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių sodinių ir želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos.
Tačiau įstatymas nenumato teisės į negautų pajamų dėl likusio turto naudojimo pablogėjimo tenkančių papildomų išlaidų bei neturtinės žalos atlyginimo“, – kalbėjo advokatė L. Selilionė.
Advokatė taip pat dar kartą primena, kad kompensacijos dydis tokiu atveju nustatomas atliekant individualų turto rinkos vertinimą ir yra vėliau įrašomas į žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą, kurį turto savininkui siūloma pasirašyti per 30 dienų.
„Šiam to nepadarius, pavyzdžiui, dėl to, kad netenkina nustatyta kompensacijos vertė, projektą įgyvendinanti institucija per 60 dienų turi kreiptis į apygardos administracinį teismą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo. Tuomet teisme nagrinėjamas ne tik šio akto teisėtumas, bet ir paimamo turto rinkos vertė, kuriai nustatyti paprastai atliekama teismo ekspertizė ir ji galutinai nustatoma teismo sprendimu.
Tokio pobūdžio byloms taikomi sutrumpinti nagrinėjimo terminai (iki 3 mėn. per abi instancijas), tačiau tik ginčo dalyje dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo, kad užtrukus ginčui dėl kompensacijos dydžio, tai netrukdytų pradėti vykdyti ypatingos valstybinės svarbos projektus“, – kalbėjo advokatė.
Europos Komisijos (EK) finansavimas siekia apie 1,6 mlrd. eurų
Jau skelbta, kad šiuos darbus atliks atliks „Tyrens Lietuva“ ir jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikianti tiekėjų grupė „Atamis“ bei „Projects House“ – atitinkamai už maždaug 5 mln. eurų (su PVM) ir 2,3 mln. eurų (su PVM).
Dalyje kitų geležinkelio ruožų žemės paėmimo darbus planuojama baigti antroje šių metų pusėje – Kauno mazge bei atkarpoje nuo Jiesios (Kauno) iki Lenkijos ir Lietuvos sienos, čia visuomenės reikmėms turėtų būti paimta atitinkamai 61,7 ha ir daugiau nei 1,3 tūkst. ha žemės.
„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną.
Lietuvoje statybos šiuo metu išplėstos iki 114 km ruožo tarp Kauno ir Panevėžio.
„Rail Baltica“ projektui dabar skirtas Europos Komisijos (EK) finansavimas siekia apie 1,6 mlrd. eurų – pernai liepą skirta 295,5 mln. eurų pagal europinę „Connecting Europe Facility“ (CEF) programą, Lietuvai iš šios sumos jau atiteko apie 95 mln. eurų, dar papildomas 95 mln. eurų finansavimas skirtas pernai spalį.
Trys Baltijos šalys yra pasirašiusios susitarimą, kuriuo įsipareigojo bendrai siekti didesnio papildomo europinio finansavimo šiam strateginiam susisiekimo projektui.
Nors „Rail Baltica“ projektą planuojama užbaigti iki 2030-ųjų, naujausioje Europos Audito Rūmų (EAR) ataskaitoje skelbiama, kad toks terminas yra mažai tikėtinas ir projektas vėluos.
Bendras „Rail Balticos“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 kilometrų, iš jų Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.
