Seimui vis dar nepriėmus pavasarį pradėtų svarstyti įstatymų pataisų dėl buvusių KGB bendradarbių išslaptinimo, „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis žengia dar vieną žingsnį. Parlamentaras registravo naują iniciatyvą, kuria siūlo iš esmės atsisakyti dar 1999 metais priimto įstatymo, reglamentuojančio buvusių KGB bendradarbių registraciją, prisipažinimą ir jų apsaugą.
Pasak politiko, šis įstatymas po beveik 25 metų nebeatlieka savo funkcijos ir faktiškai yra tapęs neveiksnus. Jo siūlymu, atsisakius šio teisinio reguliavimo, būtų sudarytos prielaidos išslaptinti istoriškai reikšmingą informaciją apie buvusios SSRS specialiųjų tarnybų veiklą Lietuvoje.
R. Žemaitaitis pabrėžia, kad siūlomi pokyčiai nebūtų įgyvendinami skubotai. Siekiant užtikrinti tinkamą pasirengimą, jis siūlo naujojo reguliavimo įsigaliojimą nukelti iki 2028 metų sausio 1 dienos.
Jei Seimas pritartų, nuo šios datos buvusių KGB bendradarbių, kurie prisipažino apie slaptą veiklą, pateikta informacija nebebūtų laikoma valstybės paslaptimi ir būtų išslaptinama Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka.
Kartu numatoma išimtis – Valstybės saugumo departamentas galėtų spręsti dėl atskiros informacijos įslaptinimo termino pratęsimo, jei to reikalautų nacionalinio saugumo interesai.
„Reikia atsisakyti perteklinių slaptumo barjerų ir sudaryti galimybę visuomenei susipažinti su mūsų istorijai reikšmingais faktais.
Demokratinė visuomenė turi teisę žinoti apie represinių struktūrų veikimą ir asmenų vaidmenį jose“, – savo poziciją aiškina R. Žemaitaitis.
Kodėl, anot Žemaitaičio, dabartinė sistema neveikia?
Vienas pagrindinių argumentų – realiai neveikianti komisija, kuri pagal galiojantį įstatymą turėtų viešinti informaciją apie neprisipažinusius slapta bendradarbiavusius asmenis.
1999 metais priimtas įstatymas numatė penkių narių tarpžinybinės komisijos sudarymą. Ji turėjo vertinti buvusių KGB bendradarbių veiklą ir spręsti dėl jų įrašymo į įskaitą ar duomenų paviešinimo.
Tačiau, pasak R. Žemaitaičio, paskutinis šios komisijos sprendimas viešai buvo paskelbtas dar 2012 metais.
„Komisijos neveiklumas iš esmės pavertė neveikiančiomis ir pačias įstatymo nuostatas dėl neprisipažinusių asmenų veiklos apribojimų“, – teigiama aiškinamajame rašte.
Parlamentaras taip pat primena, kad Rinkimų kodeksas ir taip įpareigoja kandidatus į prezidentus, Seimo, Europos Parlamento, savivaldybių tarybų narius ar merus viešai deklaruoti slaptą bendradarbiavimą su KGB.
Ar nebus pažeisti konstituciniai lūkesčiai?
R. Žemaitaitis atmeta argumentus, kad jo siūlymai pažeistų buvusių KGB bendradarbių, prisipažinusių Lietuvos valstybei, konstitucinius teisėtus lūkesčius.
Anot jo, pirminiai informacijos įslaptinimo terminai buvo neaiškūs ir svyravo nuo 15 iki 30 metų, su galimybe juos nuolat pratęsti. Tik 2015 metais Seimas politiniu sprendimu nustatė konkretų – net 75 metų – įslaptinimo terminą.
„Šis sprendimas negalėjo turėti jokios įtakos žmonių apsisprendimui prisipažinti, todėl atsisakymas tokio ilgo termino negali būti laikomas teisėtų lūkesčių pažeidimu“, – teigia politikas.
Jo vertinimu, 75 metų įslaptinimas taip pat nedera su bendru valstybės paslapčių reguliavimu, nes toks terminas taikomas tik informacijai, galinčiai kelti tiesioginį pavojų žmogaus gyvybei ar sveikatai.
Vyriausybės pozicija – griežta kritika
Vis dėlto Vyriausybė laikosi priešingos nuomonės. Ji nepritaria tiek R. Žemaitaičio, tiek konservatoriaus Arvydo Anušausko pavasarį pateiktoms iniciatyvoms.
Ministrų kabinetas pabrėžia, kad siūlomas reguliavimas galėtų pažeisti konstitucinius teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principus, taip pat neigiamai paveikti visuomenės pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis.
„Toks teisinis reguliavimas reikštų esminį valstybės pozicijos pakeitimą ir atsitraukimą nuo anksčiau prisiimtų įsipareigojimų“, – pažymima Vyriausybės nutarime, primenant ir Konstitucinio Teismo praktiką.
Diskusijos dėl KGB archyvų atvėrimo Seime, panašu, dar tik įsibėgėja – sprendimas palies ne tik istorijos vertinimą, bet ir valstybės santykį su savo praeitimi.
