Smulkios vagystės parduotuvėse tampa vis rimtesniu iššūkiu visoje Europoje. Policijai nespėjant reaguoti į augantį nusikaltimų skaičių, prekybos tinklai imasi iniciatyvos patys – parduotuvėse diegiamos veido atpažinimo technologijos. Tačiau tokios naujovės kelia aštrias diskusijas dėl privatumo ir asmens duomenų apsaugos.
Nuskaitomas kiekvienas pirkėjas
Jungtinėje Karalystėje (JK) dalis parduotuvių jau pradėjo naudoti veido atpažinimo programinę įrangą „Facewatch“. Šios technologijos esmė paprasta – nuskenuojamas kiekvieno į parduotuvę įeinančio žmogaus veidas, o sistema leidžia greičiau identifikuoti asmenis, anksčiau siejamus su vagystėmis.
Verslai tikisi, kad tokia priemonė atgrasys nusikaltėlius ir sumažins nuostolius. Pranešama, kad „Facewatch“ jau naudoja tokie dideli JK prekybos tinklai kaip „Sainsbury’s“, „Budgens“ ir „Sports Direct“.
JK Nacionalinės statistikos tarnybos duomenimis, vagysčių iš parduotuvių per metus padaugėjo 13 proc. ir beveik pasiekė 530 tūkst. incidentų. Nusikaltimų skaičius sparčiai auga nuo pandemijos pabaigos, kai fizinis apsipirkimas vėl tapo kasdienybe.
Privatumo kaina – per didelė?
Visgi nauja praktika sulaukia ir griežtos kritikos. Nevyriausybinės organizacijos „Big Brother Watch“ vadovė Silkie Carlo pabrėžia, kad veido atpažinimo technologijos kelia rimtą grėsmę asmens privatumui.
„Tai tikrai kelia grėsmę teisingumui ir sąžiningumui mums visiems, nes dabar, kai einate apsipirkti į prekybos centrą, įmonė tyliai renka jūsų jautrius biometrinius duomenis“, – teigia ji.
Žmogaus teisių gynėjai atkreipia dėmesį ir į klaidų riziką. Anksčiau „Facewatch“ esą jau buvo klaidingai identifikavusi žmones kaip nusikaltėlius. Vienu atveju moteris, apsipirkdama „B&M“ parduotuvėje, buvo nepagrįstai apkaltinta ir jai pagrasinta iškviesti policiją. Vėliau prekybos tinklas atsiprašė, pripažinęs žmogišką klaidą.
Technologijos šalininkai tvirtina, kad tokie atvejai yra itin reti, o sistema veikia laikantis JK Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimų ir padeda apsaugoti darbuotojus nuo agresyvių vagysčių bei smurto.
O kaip Lietuvoje?
Su vagysčių problema susiduria ir Lietuvos prekybos tinklai, ypač ten, kur plačiai naudojamos savitarnos kasos. Pavyzdžiui, „Maxima“ per penkis pirmuosius praėjusių metų mėnesius užfiksavo daugiau kaip 6,5 tūkst. vagysčių – 8 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau.
„Bloga žinia, kad vagysčių iš parduotuvių kasmet toliau daugėja, bet yra ir optimizmo, nes augimas lėtesnis“, – teigia „Maxima“ Fizinės saugos skyriaus vadovas Rolandas Masalskas.
Dažniausiai vagiamos prekės – alkoholis, kava, kosmetika, ikrai, sviestas, sūris, mėsos gaminiai ir loterijos bilietai. Didelė dalis vagysčių yra sisteminės – tie patys asmenys nuolat vagia skirtingose parduotuvėse ir realizuoja prekes šešėlinėje rinkoje.
Technologijos ne visagales
R. Masalskas pabrėžia, kad prekybos tinklai investuoja į įvairias technologijas, padedančias identifikuoti sukčiavimą, pavyzdžiui, savitarnos kasų prekių atpažinimo programas. Tačiau, anot jo, vien technologijos vagysčių neišsprendžia, o veido atpažinimo sprendimus Lietuvoje riboja galiojantys įstatymai.
Pasak jo, situaciją pagerino Aukščiausiojo Teismo nutartis, pagal kurią sisteminės vagystės sumuojamos, o peržengus 150 eurų ribą laikomos tęstine nusikalstama veika. Griežtesnės bausmės ir teisėsaugos dėmesys, anot prekybininkų, jau duoda rezultatų.
Ar veido atpažinimo technologijos ateis ir į Lietuvos parduotuves – kol kas atviras klausimas. Tačiau akivaizdu viena – pusiausvyros tarp saugumo ir privatumo paieškos tik prasideda.
