Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose ir sveikatos tematikos portaluose sparčiai plinta lentelė, kuri, regis, pateikia labai konkretų atsakymą į daugelį metų žmones jaudinantį klausimą: kiek turėtume sverti, atsižvelgiant į savo ūgį ir amžių? Vieniems ši lentelė tampa motyvacija keisti gyvenimo būdą, kitiems – priežastimi suabejoti savo sveikata, o tretiems – dar vienu įrodymu, kad „idealus svoris“ yra sąlyginė sąvoka.
Tačiau ką iš tikrųjų reiškia šie skaičiai? Ar jie gali būti patikimas orientyras? Ir kodėl su metais mūsų svoris beveik neišvengiamai kinta?
Kaip sudaryta lentelė ir ką ji rodo?
Lentelėje pateikiami vidutiniai kūno svorio duomenys kilogramais, susieti su:
- ūgiu nuo 148 iki 180 cm,
- penkiomis amžiaus grupėmis: 20–29, 30–39, 40–49, 50–59 ir 60–69 metų.
Tai leidžia palyginti, kaip tas pats ūgis „elgiasi“ skirtingais gyvenimo dešimtmečiais.
Pavyzdžiui:
- 160 cm ūgio žmogus:
- 20–29 m. – apie 60 kg
- 40–49 m. – beveik 70 kg
- 60–69 m. – apie 65 kg
Arba 180 cm ūgio asmuo:
- 20–29 m. – ~81 kg
- 40–49 m. – ~88 kg
- 60–69 m. – ~82 kg
Skaičiai aiškiai parodo bendrą tendenciją: svoris dažniausiai didėja iki vidutinio amžiaus, o vėliau stabilizuojasi arba šiek tiek mažėja.
Kodėl metai „prideda“ kilogramų?
Gydytojai ir visuomenės sveikatos specialistai pabrėžia, kad toks svorio augimas nėra atsitiktinis.
Jį lemia keli pagrindiniai veiksniai:
1. Lėtėjanti medžiagų apykaita
Po 30–35 metų organizmas natūraliai pradeda deginti mažiau kalorijų ramybės būsenoje. Tai reiškia, kad net valgant taip pat kaip jaunystėje, svoris gali augti.
2. Mažėjanti raumenų masė
Raumenys sudegina daugiau energijos nei riebalai. Jei su amžiumi:
- mažiau judame,
- rečiau sportuojame,
- dirbame sėdimą darbą,
raumenų masė nyksta, o ją pakeičia riebalinis audinys.
3. Hormoniniai pokyčiai
Ypač ryškūs jie:
- moterims menopauzės laikotarpiu,
- vyrams mažėjant testosterono lygiui.
Tai keičia ne tik svorį, bet ir riebalų pasiskirstymą – pilvo srityje jų atsiranda daugiau.
4. Gyvenimo būdas
Stresas, miego trūkumas, nereguliarus valgymas ir emocinis užkandžiavimas dažnai tampa nematomais svorio augimo katalizatoriais.
Ar tai – „idealus“ svoris?
Trumpas atsakymas: ne.
Ilgesnis ir tikslesnis: tai statistinis vidurkis, kuris:
padeda suprasti bendras populiacijos tendencijas
gali būti pirmasis signalas atkreipti dėmesį į savo sveikatą
neįvertina individualios kūno sudėties
neatsižvelgia į lytį, kaulų tankį, raumenų kiekį
neparodo žmogaus fizinės formos ar savijautos
Sportuojantis, raumeningas žmogus gali „neatitikti“ lentelės, bet būti puikios sveikatos. Tuo tarpu svoris, patenkantis į „normą“, negarantuoja geros širdies, hormonų ar medžiagų apykaitos būklės.
Kodėl tokios lentelės vis tiek svarbios?
Nepaisant ribotumo, tokios lentelės atlieka svarbią funkciją:
- Jos sukuria atspirties tašką, ypač tiems, kurie niekada neanalizavo savo svorio pokyčių.
- Padeda suprasti, kad kūnas keičiasi natūraliai, o ne „iš karto tampa problema“.
- Skatina diskusiją apie prevenciją, o ne kraštutinumus.
Tai ypač aktualu visuomenėje, kurioje dažnai dominuoja arba per lieknumą, arba staigų svorio metimą propaguojantys naratyvai.
Kaip naudoti šią informaciją atsakingai?
Specialistai pataria:
- Vertinti ne vien svorį, o bendrą savijautą.
- Stebėti:
- kraujo rodiklius,
- kraujospūdį,
- fizinį pajėgumą,
- energijos lygį.
- Nepamiršti, kad sveikata – tai procesas, o ne skaičius lentelėje.
Jeigu svoris smarkiai nukrypsta nuo vidurkio bet kuria kryptimi, tai nėra nuosprendis – tai kvietimas atkreipti dėmesį.
Skaičiai pasako dalį istorijos, bet ne visą
Ši lentelė intriguoja, nes leidžia pažvelgti į save platesniame kontekste. Ji primena, kad metai palieka pėdsaką mūsų kūne, tačiau kartu parodo, jog daug kas vis dar priklauso nuo mūsų pačių pasirinkimų.
Galiausiai svarbiausias klausimas nėra „kiek turėčiau sverti“, o kaip gyvenu su tuo svoriu. Skaičiai gali informuoti, bet tik mes patys galime nuspręsti, ką su ta informacija daryti.
