Per dešimtmetį lietuvių perkamoji galia padidėjo 50 proc. Tai, anot ekonomistų, lėmė sparčiai augančios algos ir pensijos, kurios kilo daugiau nei dvigubai. Tačiau pasidžiaugti pilnėjančiomis piniginėmis lietuviams trukdo infliacija. Štai tiesiog papietauti valgykloje dabar kainuoja dvigubai brangiau, o būstas per dešimtmetį pabrango kone trigubai.
Ekonomistai tvirtina, kad palyginti su tuo, kaip gyvenome prieš 10 metų, šiuo metu mūsų perkamoji galia yra net 50 proc. didesnė.
„Mes atrodome pagal perkamąją galią ir daugelį kitų rodiklių kaip labai tvirtas euro zonos vidurkis, vertinant lygį, nuo kurio pradėjome augti, mes per pakankamai trumpą laiką pasiekėme europinį vidurkį, labai stiprus rezultatas“, – komentuoja „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Prieš dešimtmetį, įsivedus eurą, vidutinė alga į rankas Lietuvoje vos viršijo 500 eurų. Na, o dabar vidutinė alga jau priartėjo prie 1,5 tūkst. Eur. į rankas. Panašiai padidėjo ir senatvės pensijos.
Prieš dešimtmetį vidutinis pensininkas gaudavo nė 300 Eur. nesiekiančią pensiją. O štai šiemet vidutinė pensija jau priartėjo prie 700 eurų, taigi per dešimtmetį padidėjo pustrečio karto.
„Atlyginimų augimas išlieka spartus, infliacija didesnė, bet mažesnė už atlygio augimą, tai reiškia realios perkamosios galios didėjimą, žmonių galimybes vartoti ir taupyti toliau augs“, – teigia Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus.
Prekės ir paslaugos stipriai brango
Visgi toks pajamų ir išlaidų santykis žmonių nedžiugina:
„Kosmiškai kyla viskas po truputį.“
„Ant popieriaus taip, bet kiek realiai infliacija suvalgo, reikia pasiskaičiuoti.“
„Atlyginimas, kaip ir daug kas pasakytų, į tą pusę nekyla, mokesčiai kyla, o atlyginimai stovi.“
„Sunku palyginti, kainos kyla, jaučiasi, negali visko sau leisti, šiokią tokią mašiną turim, bet reikia pasiremontuoti.“
Pajusti pilnesnes pinigines lietuviams trukdo augančios prekių ir paslaugų kainos. Maisto produktai per dešimtmetį pabrango beveik dvigubai – 75 proc. O štai restoranų ir valgyklų meniu atsispindi ir brangstantys produktai, ir brangstanti darbo jėga – kainos per dešimtmetį padidėjo iki 130 proc.
„Metų vidinė infliacija Lietuvoje siekia 5–6 proc. paslaugos, maisto prekės, tos prekės, kurias mes dažniausiai vartojame, jaučiame. Jutiminė infliacija Lietuvoje yra 5–6 proc.“ – sako „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Labiau brangūs, o ne turtingi
Prieš dešimtmetį daug pigiau kainavo ir alkoholis, mėsa, daržovės, paslaugos. Na, bent mažai infliacija palietė avalynę ir rūbus – jie per dešimtmetį pabrango vos 5 proc. Tačiau norint nusipirkti nuosavus namus dabar teks pakloti kone trigubai daugiau pinigų nei prieš dešimt metų.
„Vienas aspektas – bendras ekonomikos augimas, perkamosios galios augimas, bet būsto trūkumas ir kritusios palūkanos prisideda prie NT kainų augimo. Matysime panašią situaciją ir kitais metais“, – teiga A. Izgorodinas.
Panašiu kaip iki šiol tempu toliau augti lietuvių perkamajai galiai, anot ekonomistų, bus vis sunkiau. Koją kiš mažėjantis konkurencingumas, mat brangstant darbo jėgai Lietuvoje pagamintos prekės taps vis brangesnės ir jas bus sunkiau pelningai eksportuoti.
„Susikonverguosime su ES, tapsim greičiau brangūs, negu turtingi. Kai toks tampi, reikia vėliau daug metų buvimo ekonominėje skaistykloje atstatyti konkurencingumą. Tą praėjo vokiečiai, graikai ir daug kitų šalių“, – sako Ž. Mauricas.
Nors lietuviai ir skundžiasi per greitai augančiomis kainomis ir per lėtai didėjančiomis algomis, tarp kitų ES šalių pagal perkamosios galios augimo greitį esame tarp lyderių. Visgi, palyginti su ES šalimis senbuvėmis, mūsų perkamoji galia dar labai atsilieka ir yra bent pora kartų mažesnė.
