Kiekvienais metais tūkstančiai lietuvių pasiekia pensinį amžių ir įgyja teisę gauti senatvės pensiją. Vis dėlto artėjant 2026 metams svarbu žinoti, kad gyventojų laukia ne tik didesnės pensijos – keisis ir pagrindinės sąlygos joms gauti. Bus galutinai pailgintas pensinis amžius, taip pat didės būtinasis darbo stažas.
Reikia prisiminti ir tai, kad pensinis amžius nėra prievolė nedelsiant išeiti į pensiją. Gyventojai gali pasirinkti pensiją atidėti arba, priešingai, išeiti anksčiau, tačiau abu sprendimai turi tiesioginę įtaką būsimos pensijos dydžiui. Todėl planuojantiems šį žingsnį verta iš anksto įvertinti visas pasekmes.
Koks pensinis amžius galios 2026 metais
Pensinio amžiaus ilginimas Lietuvoje pradėtas dar 2012 metais. Šio sprendimo tikslas buvo palaipsniui sulyginti vyrų ir moterų pensinį amžių, o galutinė riba numatyta 2026-aisiais.
Vyrams pensinis amžius 15 metų iš eilės kasmet buvo didinamas po 2 mėnesius, moterims – po 4 mėnesius. Jei 2012 metais vyrai į pensiją galėjo išeiti sulaukę 62 metų ir 8 mėnesių, tai 2025 metais ši riba jau siekia 64 metus ir 10 mėnesių. Nuo 2026 metų tiek vyrai, tiek moterys galės išeiti į pensiją tik sulaukę 65 metų.
Moterų pensinis amžius 2012 metais buvo 60 metų ir 4 mėnesiai, 2025 metais – 64 metai ir 8 mėnesiai, o 2026 metais jis taip pat pasieks 65 metų ribą.
Kodėl buvo nuspręsta ilginti pensinį amžių
Kaip anksčiau aiškino Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), pensinio amžiaus ilginimas yra viena iš dažniausiai naudojamų priemonių subalansuoti pensijų sistemos finansus ir užtikrinti jos tvarumą ilgalaikėje perspektyvoje.
Ministerija primena, kad 2015-2016 metais Lietuvoje buvo svarstoma galimybė susieti pensinį amžių su tikėtina gyvenimo trukme. Vis dėlto Seimas tokio sprendimo nepriėmė, todėl kol kas nėra planų dar labiau didinti pensinį amžių po 2026 metų.
Kiek dirbame ir kiek gyvename pensijoje
SADM duomenimis, Lietuvoje žmonės vidutiniškai dirba 42,3 metų, o nuo pensinio amžiaus sulaukimo gyvena dar apie 17,9 metų. Palyginimui, Europos Sąjungos gyventojai dirba vidutiniškai 41,3 metų, tačiau pensijoje praleidžia daugiau nei 21 metus.
Ministerija taip pat atkreipia dėmesį į sveiko gyvenimo trukmės rodiklius. Šiuo metu Lietuvoje moterų sveiko gyvenimo trukmė siekia 62,3 metų, o vyrų – 58,2 metų.
„Dar iki pensinio amžiaus sukakties žmonės jau būna peržengę sveiko gyvenimo trukmės slenkstį. Esant tokiam kontekstui, šiuo metu kalbėti apie tolesnį pensinio amžiaus vėlinimą negalime“, – pabrėžia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Todėl artėjant 2026 metams gyventojams rekomenduojama iš anksto įvertinti savo galimybes, apsvarstyti, ar verta pensiją atidėti, ar rinktis ankstesnį išėjimą, ir pasidomėti, kaip tai paveiks būsimas pajamas senatvėje.
Būtinasis stažas 2026 m.
Teisę į pensiją ir jos dydį lemia minimalusis ir būtinasis pensijų draudimo stažas, t. y. kaip ilgai žmogus dirbo ir mokėjo įmokas.
Minimalusis stažas Lietuvoje siekia 15 metų. Tiek metų neišdirbęs asmuo neturi teisės į senatvės pensiją.
Būtinasis stažas Lietuvoje 2025 m. tiek moterims, tiek vyrams siekia 34 metus ir kasmet nuo 2018-ųjų yra po pusmetį ilginamas.
Taigi, jei 2018 m. būtinasis stažas buvo 30,5 metų, 2026 m. jis jau sieks 34,5 metų. O 2027 m. bus padidintas iki 35 metų ir ilginamas nebebus.
Pensiją sudaro bendroji ir individualioji pensijos dalys. Bendroji dalis visiems – tiek turintiems minimalųjį 15 metų, tiek būtinąjį 30 metų stažą – yra vienoda.
Vis tik, jei asmens stažas viršija būtinąjį, jo bendroji pensijos dalis atitinkamai yra didinama.
Tuo metu individualioji pensijos dalis jau priklauso nuo asmens gauto darbo užmokesčio ir nuo jo sumokėtų įmokų, nuo kurių yra kaupiami apskaitos taškai, lemiantys pensijos dydį.
Kiek 2026 m. didės senatvės pensija?
SADM skelbia, kad 2026 m. vidutiniškai pensijų didėjimas sieks 12 proc. ir išlaikys iki tol buvusį pensijų augimo tempą, kai pensijos indeksuojamos dviženkliu procentu.
Didesnės senatvės pensijos. Vidutinė senatvės pensija 2026 m. ūgtels apie 80 eurų ir pasieks 750 eurų (šiemet ji siekia 670 eurų).
Vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu augs apie 90 eurų ir pasieks 810 eurų (šiemet ji siekia 720 eurų).
Numatoma, kad 2026 m. vidutinė senatvės pensija sudarys 47,3 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu – 51,1 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“.
Ministerija skaičiuoja, kad Lietuvoje yra daugiau kaip 635 tūkst. senatvės pensijos gavėjų ir apie 8 tūkst. išankstinės senatvės pensijos gavėjų. O, „Sodros“ duomenimis, 2025 m. pensiją atidėjo 740 žmonių.
Išankstinė pensija – įspėja dėl sumažėjimo
„Sodros“ Komunikacijos patarėja Malgožata Kozič primena, kad gyventojai gali išeiti į išankstinę pensiją, jei iki pensinio amžiaus liko ne daugiau kaip 5 metai.
Vis tik tokiu atveju po to žmogus gaus sumažintą senatvės pensiją. Kodėl? Nes senatvės pensijos dydis yra sumažinamas po 0,32 proc. už kiekvieną išankstinės pensijos gavimo mėnesį.
Pvz., jei senatvės pensija siektų 669 eurus, bet asmuo pasirinktų išeiti į išankstinę pensiją likus 5 metams iki senatvės pensijos amžiaus, jis senatvėje gautų 540,6 euro pensiją.
Taigi visą gyvenimą gautų 128,4 euro mažesnę pensiją (neatsižvelgiant į indeksavimą).
M. Kozič pridūrė, kad dėl išankstinės pensijos po kiekvieno indeksavimo senatvės pensija būtų sumažinama 19,2 proc.
Tai reiškia, kad asmuo prarastų dar daugiau pinigų (ne tik minėtus 128,4 euro), kadangi suma, nuo kurios būtų nuskaičiuojami 0,32 proc. už išankstinę pensiją, kasmet augtų.
Atidėjus pensiją ji padidėtų ir iki 40 proc.
M. Kozič primena – jei žmogus sulaukia senatvės pensijos amžiaus, tačiau pateikia prašymą atidėti pensijos skyrimą, už kiekvienus atidėjimo metus pensija padidėja 8 proc.
Atidėti senatvės pensijos skyrimą galima mažiausiai metams, bet ne ilgiau kaip 5 metams.
„Atidėjus pensijos skyrimą 5 metams, pensija padidėja 40 proc. Papildomai per tą laiką pensija yra kasmet indeksuojama.
Jei pasiekęs pensinį amžių žmogus toliau dirba, jo pensija kiekvienais metais padidėja dar ir dėl to, kad jis įgyja daugiau stažo ir pensijų apskaitos taškų“, – aiškino „Sodros“ patarėja.
