Lietuvos valstybės skola ir jos aptarnavimo išlaidos auga, pastebi Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius. Jis įspėja, kad, kartu per lėtai augant mokestinėms pajamoms, šalis gali įžengti į „mirties spiralę“.
Tokią išvadą A. Butkevičius padarė remdamasis JAV verslininko Ray`aus Dalio knygoje „Kaip šalys bankrutuoja“ (angl. How Countries Go Broke) išdėstytomis mintimis.
„Šalys įžengia į mirties spiralę, kada tavo mokestinės pajamos dengia vien tik tavo valstybės skolos aptarnavimo išlaidas“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė buvęs premjeras.
„Kita R. Dalio formulė sako, kad jei valstybės skola viršija jos bendrąjį vidaus produktą (BVP), de jure valstybę valdo politikai, bet de facto valdo tie, kurie yra tai valstybei paskolinę (bankai ir pan.), nes nebeturi nuosavo turto.
Trečias dalykas, kurį jis rekomenduoja politikams diskutuojant apie viešųjų finansų valdyseną, – atkreipti dėmesį, ar skolos našta auga, ar ne. Jis kategoriškai sako, kad ekonomika turi augti iš inovacijų, produktyvumo, naujų technologijų įdiegimo ir t. t.“, – kalbėjo A. Butkevičius.
Pasieks 1,4 mlrd. eurų
Vyriausybės Seimui pateiktame biudžeto projekte numatyta, kad jo konsoliduotos pajamos 2026 metais sudarys 35,155 mlrd. eurų, o agreguotas asignavimų limitas – 40,1 mlrd.
eurų.
Vien valstybės biudžeto pajamos kitais metais turėtų augti 16,8 proc. ir pasiekti 21 mlrd. eurų, išlaidos turėtų padidėti 18,9 proc., iki 27,464 mlrd. eurų, o deficitas sudaryti 6,466 mlrd. eurų, arba 2,7 proc. BVP.
Valdžios sektoriaus skola 2026 metais turėtų pasiekti 45,1 proc. BVP.
A. Butkevičius nurodė, kad skolos aptarnavimo išlaidos 2026 metais gali pasiekti 970 mln. eurų, o 2028 metais – net 1,41 mlrd. eurų.
Išlaidos valstybės sektoriaus skolos palūkanų mokėjimams | „Vardan Lietuvos“ nuotr.
„Nuo praėjusių metų visi biudžetai yra planuojami trejiems metams, tačiau kalbama tik apie vienų metų asignavimų ir pajamų planavimą. Kitais metais pajamų augimas turėtų siekti 16,8 proc. Kalbant apie mokestinių pajamų papildomą gavimą per ateinančius metus, tai sudarytų 1,7 mlrd. eurų.
Palyginkime: 2025 metais buvo suplanuota, kad mokestinių pajamų augimas bus tik 1 mlrd. eurų. Klausimas, iš kur toks pagerėjimas. Matau tik vieną priežastį – kadangi pensijų fondai bus paleisti į rinką, vėl sukursime augantį vidaus vartojimą, tai paskatins infliaciją ir valdžiai papildomų pajamų gavimą.
Tačiau 2027 metais planuojamas pajamų augimas tik 4 proc., o 2028 metais – 2,3 proc. Valstybės biudžeto asignavimai 2027 metais mažėja 2 proc., o 2028 metais – 0,5 proc.“, – dėstė A. Butkevičius.
Be to, jis panagrinėjo, ar tikrai valstybės skolos augimas yra tik dėl finansinių asignavimų didėjimo gynybai ir saugumui.
„Mes kitais metais planuojame pasiskolinti 10,3 mlrd. eurų. Pajamoms ir išlaidoms subalansuoti – 6,2 mlrd. eurų, 3,5 mlrd. eurų – ankstesnėms paskoloms refinansuoti.
Jeigu lygintume išlaidas gynybai ir saugumui, didėja tik 2,3 mlrd. eurų, o skolinamės daugiau nei 6 mlrd. eurų. Vadinasi, iš ankstesnių laikotarpių atėjusiems ir išaugusiems finansiniams įsipareigojimams, kurie yra nepadengti tvariomis pajamomis, turime didinti valstybės skolą“, – paaiškino jis.
A. Butkevičius pabrėžė, jog kiekvienas euras, atėjęs ne iš ekonomikos augimo, atneša neigiamų pasekmių, pirmiausia tiems žmonėms, kurių atlyginimas yra iki vidutinio darbo užmokesčio.
„Turime kalbėti apie jų perkamąją galią, apie vartotojų kainų ir realaus darbo užmokesčio indeksus. Iki pandemijos žmonių pajamų ir perkamosios galios augimas buvo didesnis“, – teigė jis.
Pensijos galėtų didėti labiau
„Vardan Lietuvos“ narys Linas Kukuraitis pateikė pastabų dėl kitų metų „Sodros“ biudžeto.
Planuojama, kad jo pajamos 2026 metais turėtų augti 18,7 proc. ir pasiekti 10,252 mlrd. eurų, išlaidos – 11,1 proc. ir pasiekti 8,789 mlrd. eurų (numatomas perviršis – 1,463 mlrd. eurų).
Linas Kukuraitis | V. Raupelio / LRT nuotr.
L. Kukuraitis pažymėjo, kad, visą perviršį skyrus rezervui, jis sieks daugiau nei 70 proc. metinio „Sodros“ biudžeto.
„Klausimas, ar tiek tikrai reikia. Netgi pensijų specialistai sako, kad apie 60 proc. užtektų tam, kad suvaldytume tokią krizę, kokią turėjome 2008–2009 metais. Tuo metu toliau dedame pinigus į rezervą.
Aišku, tai susiję ne su socialinės apsaugos sprendimais, o su ta situacija, kurią įvardijo A. Butkevičius. Valstybės biudžetas yra prasiskolinęs ir tam, kad jis galėtų skolintis toliau, „Sodros“ rezerve turime užšaldyti 1,5 mlrd. eurų. Atitinkamai tokią sumą tada galime skolintis valstybės biudžete.
Jei į „Sodros“ rezervą pervestume 828 mln. eurų, pensijos papildomai galėtų didėti 65–70 eurų per mėnesį. Jos augtų ne 12 proc., o apie 20 proc.“, – nurodė buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras.
Dar vienas niuansas, į kurį jis atkreipė dėmesį, yra tai, kad kitais metais minimali mėnesinė alga didinama, bet neapmokestinamasis pajamų dydis – ne.
„Vadinasi, žmonėms, kurie uždirba MMA, realus apmokestinimas didėja. Buvo 5 proc., o kitais metais bus 8 proc. Nuo sausio 1 dienos augs apmokestinimas ne tik didžiausias pajamas turintiems (dėl mokesčių reformos), bet ir mažiausias pajamas uždirbantiems žmonėms“, – pabrėžė jis.
Linas Urmanavičius | D. Umbraso / LRT nuotr.
Trečiasis „Vardan Lietuvos“ atstovas Linas Urmanavičius spaudos konferencijoje pakomentavo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetą.
Jame suplanuotos vienodos – 4,309 mlrd. eurų pajamos ir išlaidos (auga 9,4 proc.) bei 880,48 mln. eurų rezervas.
L. Urmanavičius pastebėjo, kad šiemet PSDF biudžetas augo netgi labiau (14 proc.), tačiau net 57 sveikatos priežiūros įstaigos metus baigia nuostolingai.
„Tai ir universitetinės, ir respublikinės, regioninės, rajoninės ligoninės. Yra labai daug dirbančių nuostolingai. (…) Beje, net 32 proc. sveikatos paslaugų apmoka patys pacientai Lietuvoje“, – pridūrė Seimo narys.
Antrasis kitų metų biudžeto svarstymas Seime planuojamas gruodžio 9 dieną, o priėmimas – iki metų pabaigos.
