Dar prieš dešimtį metų šlagerių karaliene pramintos Birutės Dambrauskaitės gyvenimas buvo neatsiejamas nuo koncertų, ryškių šviesų ir didelių minių. Šiandien legendinės dainininkės kasdienybė – kitokia. „Mano era jau praėjo“, – portalui Žmonės.lt sako lapkričio 30-ąją 82-ąjį gimtadienį mininti Birutė. Nors jos gyvenimas neatsiejamas nuo dėmesio, šiandien tenka taikstytis prie kitokios realybės.
Portalui Žmonės.lt susisiekus su B.Dambrauskaite, ši atskleidė jau kurį laiką visai į rankas nebepaimanti mikrofono.
„60 metų atidainavau, dabar visai nebekoncertuoju. Bet skambina dar žmonės, kviečia, o aš jau muzikantų savo nebeturiu. Liūdna, buvau pripratus prie didelės publikos, aplodismentų, prie žmonių. O dabar to nėra… Dabar jau kita era, kita muzika, jaunimas turi kitą madą. Man jau per 80 metų… Reikia paieškoti, kas tokio amžiaus dar gali atsistoti ir dainuoti“, – Žmonės.lt prisipažino dainininkė.
Šlubuojanti sveikata
Iš Biržų kilusi atlikėja dainavimą atrado dar ankstyvoje jaunystėje, dainavo estradiniuose ansambliuose, įgarsino ir Uršulės personažo dainų partijas filme „Velnio nuotaka“. Išskirtinį jos balsą prisimena ir iš konkursų. Dar besimokydama mokykloje ji atrado estradinį dainavimą.
Prieš kurį laiką moteris dėstė ir Balio Dvariono dešimtmetėje muzikos mokykloje, tačiau šiandien jai atlaikyti didžiulių koncertų bei mokyti jai neleidžia sveikata.
„Tie, kurie mane myli, gerbia, vis dar kur nors padainuoti pakviečia, visgi aš atsisakau. Jau ir paeiti man sunku, skauda viską. Jau užteko 60 metų dainuoti kiekvieną dieną. Ką galėjau – tą daviau, taip pat ir gavau. Buvo gyvenime daug nuopuolių, bet buvo ir labai gražių akimirkų, gautų ir premijų. Bet viskas, jau baigėsi mano koncertinis gyvenimas“, – sako pašnekovė.
Savo 82-ąjį gimtadienį švęsti Birutė nėra itin nusiteikusi ir sako, kad gimtadienio šventę labiau rengs dėl artimiausiųjų.
„Kiekvieną dieną man paskambina dukra, o gimtadieniui jau susitiks ir visa šeima. Gimtadienis yra dar todėl, kad esu gyva, dar turiu kažkiek energijos, bet kai metai eina į priekį, o ne atgal, man šventimas neįdomus. Dabar man visos dienos vienodos, praleidžiamos namuose – norisi išeiti pakeisti aplinką.
Esu pripratusi būti prie daug žmonių. Jei jau išeinu – visi mane mato, pažįsta, mane labai geranoriškai priima ir atsižvelgia. Sulaukiu labai gražių žodžių – mane atpažįsta nepažįstamieji, pasisveikina. Tikrai labai malonu. Bet nesulyginsi su jausmu, kai tu ant scenos, visi gražiai apsirengę tau ploja. Bet visa tai jau – praeityje“, – liūdnai taria Birutė.
Nutrūkus koncertinei veiklai Birutės gyvenime, kaip sako ji pati, atsivėrė „duobė“. Atsirado daug laisvo laiko, kurį sunku užpildyti, nebėra kadaise nuolat aplink ją besisukančių žmonių. Su vienatvės jausmu susitaikyti jai buvo labai sunku.
„Vaikščiojau iš kampo į kampą, neradau sau vietos. Bet palaipsniui viskas susidėliojo – dabar skaitau knygas, turiu internetą, pati pažaidžiu pasjansą, kad blogos mintys nepultų. Prie senatvės reikia priprasti. Sunku, kadangi daugelį metų gyvenau su tiek dėmesio“, – tikina dainininkė.
Nors su artimaisiais jai netenka pasimatyti kasdien, moteris juos labai vertina.
„Vienas mano anūkas gyvena atskirai, Niujorke, tad jo 30-ojo gimtadienio proga taip pat planuojame visi susibėgti. O į mano gimtadienį suvažiuos ir mano proanūkiai. Jie jau dideli – 14 ir 15 metų ir dar vieną, kuriam dešimt mėnesių. Šituo atžvilgiu aš esu labai turtinga“, – šypteli B.Dambrauskaitė.
Draugystė su Radžiu
Per daugelį metų scenoje B.Dambrauskaitė yra turėjusi ne vieną scenos partnerį – kartu su ja dainavo Virgilijus Noreika, taip pat ir Radžis Aleksandrovičius. Jis – ne tik jos scenos partneris, bet ir artimas bičiulis, su kuriuo ryšį palaiko iki šiandien.
„Radžis – tikras gerietis, visada, kai būna Vilniuje mane aplanko. Mes kartu su juo 5 metus dirbome, jis mano muzikinę karjerą prailgino, kartu su juo apvažinėjome visą Lietuvą. Kai turi laiko tarp koncertų, visada jis man paskambina, aplanko. Nedaug jau žmonių liko mano amžiaus… Kažkas miršta, kažkas suserga, tikrai baisu. Bet tokia jau realybė, viskas pasibaigė, taip turi būti – baigiasi viena epocha, prasideda kita“, – sako ji.
Estrados atlikėja taip pat atvirauja, kad apie ją ruošiamas dokumentinis filmas:
„Filmas vadinasi „Birutės Dambrauskaitės epocha“. Ten bus daug dainininkų – kol kas tik filmuojasi jie, interviu duoda. Dar tik neaišku, kada jis pasirodys.“
Birutė savo šeimoje – viena iš nedaugelio žmonių, pasukusių į menų sritį. Visgi, kaip teigia ji, išskirtinis, žemas moters balsas – ne visiems.
„Anūkai kituo užsiima – dabar gi kompiuteriai visur, tai vadybininkai, brokeriai. Tik tėtis mano buvo fotografas, toks prie meno. Bet kaime fotografas, dar gražus vyras… Nebuvo toks labai reikalingas, bet rasdavo jis darbų. Aš kai gimiau, ne visiems patikau dėl savo specifinio balso tembro. Juk visko su tokiu balsu nepadainuosi.
Turėjau rinktis dainas, tinkančias mano balso tembrui. Kitiems patinka aukšti balsai, skaidrūs tembrai. O man – tik bliuzą, džiazą dainuot. Bet ką čia po praeitį knaisiotis – juk nėra tos vietos, kur manęs nebuvo. Praeityje buvo daug, o dabar praktiškai nieko. Bet nieko nepadarysi – senatvė jau tokia.“
Ji neslepia ir šiomis dienomis dažnai varstanti duris pas gydytojus.
„Tai spaudimas stipriai pakyla, tai vėl sunku pasidaro vaikščioti. Būna tų dienų visokių… Problemų visokių turiu – juk man ne 30 metų. Svarbiausia, kad mano šeimai viskas gerai būtų“, – neslepia moteris.
