Nuo 2026 m. visiems tiesiogiai klientus aptarnaujantiems darbuotojams Lietuvoje – nuo kurjerių ir pavežėjų iki kirpėjų, baristų, padavėjų ir konsultantų – galios naujos bendros kalbos pratybos. Tokia tendencija tampa realybės dalimi jau dabar: dalis platformų ruošiasi iš anksto, o ministerijos derina reikalavimų lygį ir įgyvendinimo gaires. Svarbiausia klausimas lieka atviras: ar pakaks efektyvių mokymų ir aiškių taisyklių, kad nauja tvarka įsigaliotų be triukšmo ir be laikinų kliūčių? Žemiau pateikiamas detalesnis įvertinimas, ką reikia žinoti įmonėms, darbuotojams ir visuomenei.
Nuo 2026-ųjų paslaugų sektoriuje – tik lietuviškai
Pagrindinė įstatymo nuostata yra ta, kad nuo 2026 m. sausio 1 d. klientų aptarnavimo funkcijas vykdantys užsieniečiai turės teikti paslaugas lietuvių kalba. Tai apima platų spektrą profesijų: kurjerius, pavežėjus, pardavėjus, baristus, padavėjus, grožio specialistus, meistrus ir kitus darbuotojus, kurie tiesiogiai kontaktuoja su klientais. Šio pokyčio tikslai – užtikrinti gyventojų teisę būti aptarnautiems lietuviškai, o taip pat skatinti realią atvykstančiųjų integraciją į Lietuvos darbo rinką ir kultūrinį kontekstą. Tokia kryptis išreiškia prioritetą, kad klientai jau nuo pirmos akimirkos galėtų gauti aiškią, nuoseklią ir kokybišką aptarnavimo patirtį.
Verslas persitvarko: kursai ir atrankos filtrai
Šiandien įmonės jau pradeda adaptuoti savo procesus, siekdamos atitikti naująsias taisykles.
Didžiosios platformos ir paslaugų teikėjai jau pradeda siūlyti papildomas mokymosi galimybes partneriams ir darbuotojams. Pavyzdžiui, maisto pristatymo ir pavežėjimo įmonės sudaro sutartis su kalbų mokymo įstaigomis ir teikia informaciją apie siūlomas programos dalis bei lygio reikalavimus. Praktinės nuostatos yra gana paprastos: darbuotojams suteikiama galimybė pasiekti reikiamą kalbos lygį; pasiekus nustatytą lygį, darbuotojas gali tęsti darbą platformoje su aiškiomis gairėmis dėl kokybės. Jei lygio nepavyksta pasiekti – įmonės ir partneriai sustabdo bendradarbiavimą tol, kol trūkumai bus pašalinti.
Kokios lygio nuostatos įsigalios ir kada
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siūlo laipsniuotą įgyvendinimo modelį. Pirmuosius dvejus gyvenimo Lietuvoje metus pakanka pasiekti A1 lygiui – tai reiškia bazinių frazių ir paprastų situacijų įvaldymą. Toliau – A2 lygis, kuris apima paprastą kasdienį bendravimą, gebėjimą aiškiai paaiškinti paslaugos turinį ir suprasti kliento poreikį. Galiausiai, galutiniai reikalavimai turėtų būti įtvirtinti poįstatyminiais aktais, siekiant užtikrinti, kad darbdaviai ir darbuotojai aiškiai žinotų, kam ruoštis. Taip bus užtikrintas nuoseklus ir skaidrus įgyvendinimas pačiu praktiniu lygiu.
Siauras ar profesinė leksika?
Kalbos poreikis skiriasi priklausomai nuo profesijos. Paprastai kurjeriams ir pavežėjams pakanka pagrindinių, kartojamų frazių: pasisveikinti, patikslinti adresą, perduoti užsakymą, padėkoti. Tačiau grožio paslaugų, sveikatos priežiūros, maitinimo ir panašiose srityse reikia platesnės leksikos, aiškių saugos ir higienos terminų, bei techninių specifikacijų. Netikslumai šiose srityse gali sukelti ne tik nesusipratimų, bet ir realią sveikatos riziką. Todėl mokymai turėtų būti pritaikyti profesijai: bendro pobūdžio frazės vienoms, o specializuotos žodynų, terminų ir situacijų simuliacijos – kitiems. Gali būti naudinga, pavyzdžiui, turėti skirtingus mokymo paketus skirtingoms sektorių grupėms.
Ar pakaks vietų mokymuose?
Savivaldybės, nevyriausybinės organizacijos (NVO), privačios kalbų mokyklos ir universitetų/aukštųjų mokyklų infrastruktūra plečiasi, kad galėtų patenkinti augančią poreikį. Tačiau dažnai nemokamos ar subsidijuotos grupės užsipildo greitai. Kad nauja tvarka neveiktų kaip barjeras, būtina užtikrinti geografiškai prieinamą pasiūlą, aiškias registracijos taisykles ir galimybę derinti mokymąsi su pamaininiu darbu. Kaštai ir laikas taip pat svarbūs veiksniai: įmonės ir darbuotojai turi suprasti, kiek laiko truks mokymai, kokie bus jų kaštai ir kaip jie bus kompensuojami. Efektyvus sprendimas – hibridiniai kursai, trumpi moduliai pagal profesiją, tokių kursų derinimas su darbo vietos praktika.
Ką daryti įmonėms jau dabar
Įsivertinti, kurioms pozicijoms reikalingas A1 lygis, o kurioms – A2 lygis, atsižvelgiant į rizikas ir kontaktą su klientu. Įvertinimo procesas gali būti susietas su konkrečiais klientų aptarnavimo ciklais ir rizikos lygiu.
Skelbimuose aiškiai nurodyti kalbos lūkesčius, siūlyti pradines frazių atmintines ir vidinius testus. Tokie užrašai padės potencialiems kandidatams įvertinti savo pasirengimą ir leis įmonėms anksčiau filtruoti netinkamus kandidatus.
Sudaryti sutartis su kalbų mokyklomis, darbuotojams kompensuoti bent dalį mokymosi kainos. Pasirinkus bendradarbiavimą su konkrečiomis mokymo įstaigomis, galima įtraukti įmonių kainų nuolaidų arba subsidijų schemą, kurią įmonė gali įtraukti į atlyginimų paketus.
Parengti trumpas situacijų gaires: kaip mandagiai aptarnauti, kaip spręsti konfliktą, kaip kviesti kolegą, jei kyla kalbinis barjeras. Praktiniai scenarijai padeda greičiau įsisavinti naują kalbą ir formuoja gerą klientų aptarnavimo kultūrą.
Įdiegti paprastą patikros mechanizmą prieš grafikų tvirtinimą: jei pasiektas lygis – leidimas dirbti su klientų srautu, jei ne – papildomas mokymosi grafikas. Šios priemonės gali būti įdiegtos kaip laikinos priemonės, kol įmonė užtikrina nuoseklų kalbinį standartą apsirūpinant pakankamu mokymosi laiku.
Nauda ilgalaikėje perspektyvoje
Kalbinis standartas paslaugų sektoriuje turėtų mažinti nesusipratimų, grąžinimų ir skundų skaičių, gerinti klientų patirtį ir stiprinti pasitikėjimą paslaugų teikėjais.
Migrantams tai gali tapti integracijos tramplynu: kalba padeda ne tik darbe, bet ir kasdienybėje, atveria kelią kvalifikacijos kėlimui ir platesnėms karjeros galimybėms. Kalbiniai įgūdžiai dažnai tampa prirmaja sąlyga siekti papildomų atsakomybių, įsipareigoti sudėtingesnėms užduotims ar peržengti į vadovavimo pozicijas.
Įmonėms – daugiau stabilumo, mažiau konfliktų dėl komunikacijos, didesnis klientų lojalumas ir profesionalumo suvokimas. Be to, nuosekliai vykdomi mokymai gali pagerinti įmonės reputaciją bei konkurencingumą rinkoje.
Vartotojų lūkestis ir realybė
Gyventojų apklausos rodo didelį pritarimą idėjai būti aptarnautiems lietuviškai, tačiau pereinamasis laikotarpis gali būti iššūkių metas. Praktikoje sėkmė priklausys nuo to, ar valstybė ir rinka realiai užtikrins mokymosi priemones: pakankamą kurso skaičių, aiškų įvertinimo mechanizmą ir skaidrią patikrą. Užtikrinant, kad darbuotojai turi realias galimybes įgyti reikalingą kalbos lygį, nekils nepagrįstos baimės dėl naujų reikalavimų.
Ką stebėti toliau
Artimiausiais mėnesiais svarbiausia – sulaukti galutinio reikalaujamos kalbos kategorijos įtvirtinimo skirtingoms pozicijoms bei patvirtintos egzaminų ir sertifikavimo tvarkos. Taip pat svarbu – finansavimo modelio aptarimas (ar bus kompensuojama dalis kursų).
Reikšminga yra ne tik teisės aktų forma, bet ir praktinė jų įgyvendinimo logika: kaip mokymosi programos bus siūlomos regionuose, kaip bus užtikrinamas mokymosi tempo derinimas su pamaininiu darbu, kaip bus vykdomos nuolatinės peržiūros ir atnaujinimai.
Darbdaviams naudinga sistemingai rinktis partnerius, kurie teikia kokybiškas kalbų mokymo paslaugas, įvertinti jų kompetencijas ir siekti ilgalaikių bendradarbiavimo sutarčių, kurios užtikrintų nuoseklų mokymosi procesą.
Dažnai užduodami klausimai (FAQ)
Ką reiškia A1 ir A2 lygiai praktikoje? A1 lygis apima bazinę frazių įvaldą ir paprastų situacijų supratimą, pavyzdžiui, sveikinimą, užsakymo patvirtinimą, adreso tikslinimą. A2 lygis plečia šią aprėptį iki paprasto kasdienių poreikių aptarnavimo, galimos situacijos paaiškinimo bei kliento poreikio supratimo.
Kaip įmonė gali įsitikinti, kad darbuotojas turi reikiamą kalbos lygį? Pasiūlyta kombinacija iš oficialių egzaminų/įvertinimų, mokymosi pažymėjimų, testavimo darbo vietoje, o kartais ir kasdieninių užduočių vertinimas pagal skaitmenines sistemas.
Ar reikia kompensuoti darbuotojams kalbų mokymą? Taip, daugelis įmonių galvoja apie finansinę pagalbą: dalinė ar visa mokymo kainos kompensacija, taip pat galimybės įtraukti mokymą į atlyginimų paketus, laikinas subsidijas ar skatinimus.
Kokia yra pereinamojo laikotarpio svarba? Pereinamasis laikotarpis suteikia galimybę įmonėms, darbuotojams ir mokymo įstaigoms susitaikyti su naujais standartais be didelių trukdžių, tuo pačiu metu leidžiant įvertinti praktines kliūtis ir koreguoti procesus.
Naujoji kalbos tvarka, įsigaliojant 2026 m., gali būti reikšminga Lietuvos paslaugų sektoriui, ypač tiems, kurie tiesiogiai bendrauja su klientais. Tai gali paskatinti ekonominį augimą, pagerinti klientų patirtį bei įgalinti migracijos kontekste integraciją per kalbą. Tačiau sėkmė priklausys nuo koordinuoto visuomenės, verslo ir valstybės gebėjimo užtikrinti pakankamą mokymosi pasiūlą, aiškias taisykles, veiksmingą patikros mechanizmą ir tinkamą finansinį palaikymą. Įmonės, kurios pradės šį procesą anksčiau, sugebės ne tik prisitaikyti, bet ir įvertinti teigiamą kalbos standartų įtaką savo paslaugoms, klientų lojalumui bei darbuotojų motyvacijai.
