Lietuvoje šalnos vis dažniau tampa neprognozuojamos – temperatūra gali staigiai nukristi net ir gegužės pabaigoje ar birželio pradžioje. Tokie svyravimai ypač pavojingi šiltnamiuose auginamiems augalams, kurie jautriai reaguoja į net ir nedidelius temperatūros pokyčius. Ką daryti, kad metų darbas nenueitų veltui? Specialistai pataria ruoštis iš anksto ir turėti aiškų „gelbėjimo planą“.
Kodėl šiltnamiai nėra visiškai saugūs?
Nors šiltnamiai apsaugo nuo vėjo, lietaus ir dalies šalčio, staigi temperatūros kaita naktimis gali juos paversti spąstais. Jei viduje nėra papildomų priemonių, šiluma išsisklaido, o augalai patiria stresą. „Dažnai manoma, kad šiltnamis – tai garantuota apsauga nuo šalnų. Deja, be papildomų sprendimų taip nėra“, – sako agronomė Lina Žilinskaitė.
Gelbėjimo priemonės
1. Dviguba danga
Uždengus šiltnamį dviem sluoksniais plėvelės arba polikarbonato, susidaro oro tarpas, kuris veikia kaip natūrali šilumos izoliacija. Tokiu būdu temperatūra viduje gali būti 2–4 °C aukštesnė.
2. Papildomas šildymas
Staigioms šalnoms galima pasitelkti:
- elektrinius šildytuvus su termostatais,
- infraraudonųjų spindulių lempas,
- net ir paprastas žvakes ar parafino kapsules, kurios palaiko šilumą.
3. Šilumos akumuliavimas
Dideli vandens bidonai ar statinės šiltnamyje dieną sugeria šilumą, o naktį ją pamažu atiduoda. Tai paprastas ir pigus būdas išlaikyti stabilesnę temperatūrą.
4. Augalų dengimas viduje
Jautriausius pomidorus, agurkus ar paprikas galima pridengti agroplėvele net šiltnamio viduje. Taip sukuriamas papildomas barjeras.
5. Vėdinimo kontrolė
Šiltnamį reikia vėdinti atsargiai – dieną neleisti jam perkaisti, o vakarop uždaryti visus plyšius, kad neišsisklaidytų sukaupta šiluma.
Dažniausios klaidos
- Per vėlu imtasi priemonių. Dažnai sodininkai sureaguoja tik pamatę prognozę šalnoms, tačiau pasiruošti reikia iš anksto.
- Nepakankama izoliacija. Plona ir sena plėvelė beveik neprilaiko šilumos.
- Per mažai stebima temperatūra. Termometras šiltnamyje – būtinas, kad žinotumėte, kas vyksta viduje naktį.
Ekspertų patarimas
„Šiltnamiai – tai investicija, todėl verta pagalvoti ir apie modernesnius sprendimus: automatinį šildymo valdymą, nuotolinę temperatūros stebėseną. Net ir paprasti jutikliai telefone leidžia išvengti nemalonių netikėtumų“, – teigia Lietuvos daržininkų draugijos atstovas Vytautas Grigonis.
Šalnos Lietuvoje niekur nedings – jos bus vis dažnesnės ir labiau nenuspėjamos. Tačiau tinkamai pasiruošus, net ir paprastomis priemonėmis galima išsaugoti ne tik augalus, bet ir būsimą derlių. Šiltnamių gelbėjimo planas turi būti kiekvieno sodininko „atsarginis scenarijus“.
