Artėjant Visų Šventųjų dienai ir Vėlinėms, daugelis žmonių imasi tvarkyti artimųjų kapus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) mokslininkės doc. dr. Aušros Zigmontienės teigimu, šiuo laikotarpiu kapinių atliekų kiekiai šokteli beveik dvigubai. Tai jau ne vienerių metų statistika, todėl kyla klausimas: kaip pagerbti mirusiuosius tvariau ir sumažinti atliekų kiekį?
Suteikite gamtai antrą galimybę
Neretai ant kapų matome gyvas ir dirbtines gėles, vainikus bei puokštes. Nors daugelis vadovaujasi asmeniniu skoniu, verta pagalvoti ir apie aplinkai draugiškesnes alternatyvas.
Pasak doc. dr. A. Zigmontienės, tvariau yra rinktis gyvas gėles, nes jas galima perdirbti. Išmetus gyvas gėles į žaliųjų atliekų konteinerį, jos virsta kompostu, kuris atgaivina dirvožemį. Taip natūraliai anglis grįžta atgal į gamtą. Dar tvaresnis pasirinkimas būtų daugiamečiai, visžaliai augalai, kurie ilgai puošia kapą ir nereikalauja nuolatinės priežiūros.
„Idealus sprendimas – daugiamečiai augalai, kurie nuolat išlieka žali ir nesukuria papildomų atliekų“, – sako mokslininkė. Ji taip pat pabrėžia, kad galima rinktis puokštes iš sezoninių, sausų gėlių, eglių šakelių, kankorėžių, kurios puikiai dera prie natūralaus kapų dekoravimo.
Dirbtinės gėlės – ne visada geras pasirinkimas
Nors dirbtinės gėlės dažnai pasirenkamos dėl patvarumo, ypač kai artimųjų kapai yra toli, jų perdirbti beveik neįmanoma. Dirbtinės gėlės dažnai gaminamos iš plastiko, metalo, tekstilės, o tai labai apsunkina atliekų rūšiavimą.
„Jos arba patenka į sąvartyną, arba deginamos, ir tuo jų gyvenimo ciklas baigiasi,“ – teigia mokslininkė. Tad nors dirbtinės gėlės gali tarnauti ilgiau, geriau jas naudoti kelis sezonus ir reguliariai atnaujinti, kad tai būtų bent kiek tvaresnis sprendimas.
Atsakingai rinkitės žvakes
Žvakės – neatsiejamas Vėlinių simbolis, tačiau dauguma jų tampa šiukšlėmis vos per kelias dienas.
„Ar tikrai reikia ant kapo uždegti dešimt ar daugiau žvakių?“, – klausia doc. dr. A. Zigmontienė, kviesdama susimąstyti apie prasmingesnį atminimo būdą. Ji rekomenduoja rinktis daugkartines žvakides iš stiklo ar kitos medžiagos, kurias galima naudoti ilgesnį laiką, tiesiog pakeičiant vaško įdėklus. Tai ne tik mažina atliekų kiekį, bet ir atsiperka finansiškai.
Naudojant tradicines plastikines ar stiklines žvakes, svarbu jas tinkamai išrūšiuoti. Prieš tai reikia pašalinti vaško likučius, nes jų nepavykus išvalyti, žvakės tampa nerūšiuojamos atliekos ir keliauja į mišrių atliekų konteinerį.
Kapų dengimas plokštėmis – ar tai tvaru?
Dar vienas populiarus, bet netvarus kapų tvarkymo būdas – jų dengimas akmens plokštėmis. Tai leidžia rečiau rūpintis kapų priežiūra, nes sumažėja darbo tvarkant augalus ar žemes, tačiau toks sprendimas sukelia ekologinių problemų.
„Uždengus kapą plokštėmis, sumažėja dirvožemio plotas, į kurį galėtų įsigerti lietaus ar sniego tirpsmo vanduo,“ – pabrėžia mokslininkė. Tai ypač svarbu klimato kaitos kontekste, kai dažnėja intensyvūs lietūs. Todėl labiau tiktų kapą apsėti žeme, užpilti akmenukais ar apsodinti daugiamečiais augalais – taip išlaikoma gamtos pusiausvyra.
Tvarios kelionės – dar vienas svarbus aspektas
Galiausiai, Vėlinių laikotarpiu daugelis žmonių daug keliauja automobiliu aplankyti skirtingose vietose esančių artimųjų kapų, o tai prisideda prie taršos.
„Kooperacija ir bendra kelionė automobiliu būtų puikus sprendimas. Be to, verta susitarti, kas ką atsineš ant kapo – vienas gėles, kitas žvakę,“ – šypsosi mokslininkė, skatindama atsiminti, jog mylėti reikia gyvuosius, o mirusiuosius galime pagerbti prasmingais prisiminimais ir apmąstymais.
